Daugelis namų ūkių, naudojančių elektrinius vandens šildytuvus, kiekvieną mėnesį susiduria su nemalonia staigmena gavus elektros sąskaitą. Elektrinis boileris dažnai yra vienas didžiausių energijos vartotojų namuose, neretai aplenkiantis net šaldytuvą ar skalbimo mašiną. Nors modernūs prietaisai tampa vis taupesni, senesni modeliai arba netinkamai eksploatuojami nauji įrenginiai gali tapti tikra finansine našta. Paradoksalu tai, kad gyventojai, norėdami sutaupyti, dažnai imasi priemonių, kurios duoda priešingą rezultatą arba yra tiesiog neveiksmingos. Energetikos ekspertai pastebi, kad problema dažniausiai slypi ne pačiame prietaise, o įsišaknijusiuose vartojimo įpročiuose ir elementarių fizikos dėsnių nepaisyme.
Pagrindinė klaida: maksimalios temperatūros nustatymas
Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad pati dažniausia ir brangiausiai kainuojanti klaida yra neteisingas termostato sureguliavimas. Daugelis vartotojų, įsigiję boilerį, palieka gamyklinius nustatymus arba tyčia pasuka reguliatorių iki maksimumo, tikėdamiesi, kad taip karšto vandens užteks ilgesniam laikui. Nors tai tiesa – karštesnio vandens kiekis praskiedus jį šaltu vandeniu padidėja – energetinė to kaina yra neproporcingai didelė.
Štai kodėl maksimali temperatūra yra žalinga jūsų piniginei:
- Padidėję šilumos nuostoliai: Kuo didesnis skirtumas tarp vandens temperatūros boileryje ir aplinkos temperatūros patalpoje, tuo greičiau vanduo vėsta. Jei boileryje vanduo įkaitintas iki 80°C, o patalpoje yra 20°C, šiluma per izoliaciją skverbiasi kur kas intensyviau nei esant 55°C temperatūrai. Tai reiškia, kad tenas (kaitinimo elementas) turi dažniau įsijungti vien tam, kad palaikytų temperatūrą, net jei vandens nenaudojate.
- Greitesnis kalkių susidarymas: Fizikiniai procesai lemia, kad kalkių (kalcio ir magnio karbonatų) nusėdimas ant kaitinimo elemento drastiškai suintensyvėja, kai vandens temperatūra viršija 60–65°C. Apkalkėjęs tenas veikia kaip izoliatorius – jis sunaudoja daugiau elektros energijos tam pačiam vandens kiekiui sušildyti, nes pirmiausia turi įkaitinti kalkių sluoksnį.
Optimali temperatūra, kurią rekomenduoja specialistai, yra maždaug 55–60°C. Tai yra „aukso vidurys“, kai vanduo pakankamai karštas buičiai, tačiau šilumos nuostoliai ir kalkėjimo procesai yra minimalūs.
Mitai apie boilerio išjunginėjimą nakčiai ar dienai
Antroji pagal populiarumą klaida yra nuolatinis boilerio junginėjimas iš elektros tinklo. Vyrauja mitas, kad išeinant į darbą boilerį reikia išjungti, o grįžus – vėl įjungti. Nors logiškai atrodo, kad neveikiantis prietaisas nevartoja elektros, realybėje situacija yra sudėtingesnė.
Elektrinis boileris veikia termoso principu. Jei jis turi kokybišką termoizoliaciją, vandens temperatūra per dieną nukrenta vos keliais laipsniais. Tačiau jei leisite vandeniui visiškai atvėsti, vakare prietaisas turės dirbti maksimalia galia ilgą laiką, kad sušildytų visą talpą nuo, pavyzdžiui, 20°C iki 60°C. Dažnu atveju energijos kiekis, reikalingas vandeniui sušildyti „nuo nulio“, yra didesnis nei energija, sunaudota temperatūros palaikymui dienos metu.
Kada verta išjungti boilerį?
- Kai išvykstate iš namų ilgiau nei 2–3 dienoms.
- Jei boileris stovi nešildomoje patalpoje ar vasarnamyje, kur lankotės retai.
- Jei naudojate išmanųjį valdiklį ir turite dviejų laiko zonų elektros tarifą (apie tai – žemiau).
Nematomas priešas: magnio anodo ir kaitinimo elemento būklė
Daugelis vartotojų apie boilerio vidų susimąsto tik tada, kai prietaisas sugenda. Tačiau profilaktikos trūkumas tiesiogiai koreliuoja su sąskaitomis už elektrą. Elektrinio boilerio viduje yra du kritiniai komponentai: kaitinimo elementas (tenas) ir magnio anodas.
Magnio anodas yra skirtas apsaugoti boilerio baką nuo korozijos. Jis „aukojasi“, tirpdamas vietoje metalinio bako sienelių. Kai anodas visiškai ištirpsta, korozija pradeda griauti baką, o kalkės intensyviau kaupiasi ant teno. Kaip minėta anksčiau, net 1–2 mm kalkių sluoksnis ant kaitinimo elemento gali sumažinti prietaiso efektyvumą 10–15 proc. Jei boileris nebuvo valytas 3–5 metus, efektyvumo praradimas gali siekti net 25 proc. ar daugiau.
Ekspertai rekomenduoja atlikti profilaktinį boilerio valymą ir anodo keitimą bent kartą per 1–2 metus, priklausomai nuo vandens kietumo jūsų regione. Tai ne tik sumažins elektros sąnaudas, bet ir prailgins prietaiso tarnavimo laiką dvigubai.
Vandens suvartojimo įpročiai ir prietaiso dydis
Dar viena sritis, kurioje daromos klaidos, yra netinkamas boilerio tūrio pasirinkimas. Pirkdami boilerį, žmonės dažnai vadovaujasi principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Tačiau šildyti 100 ar 150 litrų vandens talpą vienam ar dviem asmenims yra neekonomiška.
Didelis boileris turi didesnį paviršiaus plotą, per kurį prarandama šiluma. Jei jūs sunaudojate tik 30 litrų karšto vandens per dieną, o laikote karštą 100 litrų talpą, jūs mokate už 70 litrų vandens temperatūros palaikymą, kurio nepanaudojate. 2–3 asmenų šeimai, prausimuisi duše (ne vonioje), dažniausiai visiškai pakanka 50–80 litrų talpos boilerio. Teisingai parinktas tūris leidžia greičiau sušildyti vandenį ir patirti mažesnius šilumos nuostolius budėjimo režimu.
Taip pat svarbu ir maišytuvų būklė. Lašantis kranas gali atrodyti kaip smulkmena, bet jei laša karštas vanduo, tai verčia boilerį nuolat papildyti talpą šaltu vandeniu ir jį šildyti. Per mėnesį lašantis čiaupas gali „išleisti“ šimtus litrų pašildyto vandens į kanalizaciją.
Legioneliozės prevencija ir saugumas
Kalbant apie taupymą ir temperatūros mažinimą, būtina paminėti sveikatos aspektą. Nors 55–60°C yra optimali temperatūra taupymui, žemesnė nei 50°C temperatūra sudaro palankias sąlygas Legionella bakterijoms veistis. Šios bakterijos sukelia pavojingą plaučių uždegimo formą.
Todėl, net ir taupant, negalima laikyti vandens temperatūros nuolat nustatytos ties 40–45°C. Saugiam taupymui rekomenduojama:
- Palaikyti darbinę temperatūrą apie 55°C.
- Kartą per savaitę ar dvi atlikti „terminį šoką“ – pakelti temperatūrą iki maksimalios (virš 65–70°C) kelioms valandoms, kad žūtų visos sistemoje esančios bakterijos. Daugelis šiuolaikinių išmaniųjų boilerių turi automatinę „Anti-Legionella“ funkciją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar verta investuoti į išmanųjį (Smart) boilerį?
Taip, ypač jei jūsų gyvenimo ritmas yra pastovus. Išmanieji boileriai „mokosi“ jūsų įpročių ir paruošia karštą vandenį tik tada, kai jo jums reikia (pvz., ryte ir vakare), o kitu metu palaiko žemesnę temperatūrą. Tai gali sutaupyti iki 15–20 proc. energijos.
Kaip žinoti, ar mano tenas apkalkėjęs neatidarius boilerio?
Pirmasis požymis – boileris pradėjo skleisti keistus garsus (šnypštimą, ūžimą) šildymo metu. Antrasis – vanduo šyla gerokai ilgiau nei anksčiau. Trečiasis – pastebimai išaugusi elektros sąskaita nekeičiant vartojimo įpročių.
Ar naktinis elektros tarifas padeda sutaupyti naudojant boilerį?
Vienareikšmiškai taip. Jei turite dviejų laiko zonų planą, geriausia naudoti laikmatį (taimerį), kuris įjungtų boilerį tik nakties metu arba savaitgaliais. Kokybiškas boileris per naktį sušildytą vandenį išlaikys šiltą visą dieną.
Kokia yra „EKO“ (ECO) režimo paskirtis ant termostato?
Daugelis gamintojų ant reguliavimo rankenėlės žymi „EKO“ zoną. Tai dažniausiai atitinka minėtąją 50–55°C temperatūrą. Tai gamintojo nustatytas efektyviausias režimas, balansuojantis tarp komforto, higienos ir energijos sąnaudų.
Praktiniai veiksmai efektyvumui didinti
Norint realiai sumažinti sąskaitas, nereikia keisti viso gyvenimo būdo, tačiau verta atlikti tam tikrą namų darbų reviziją. Pradėkite nuo paprasčiausio žingsnio – patikrinkite, kurioje padėtyje yra jūsų boilerio termostatas. Jei jis pasuktas iki galo, nedelsdami sumažinkite jį iki vidurio arba „EKO“ žymos. Vien šis veiksmas gali sutaupyti dešimtis eurų per metus.
Antras žingsnis – vamzdynų izoliacija. Labai dažnai pamirštama, kad šiluma prarandama ne tik per boilerio sieneles, bet ir per karšto vandens vamzdžius, išeinančius iš jo. Jei vamzdžiai neizoliuoti ir eina per šaltas patalpas (rūsį, katilinę), jie veikia kaip radiatoriai, šildydami orą brangiu karštu vandeniu. Pigi poroloninė vamzdžių izoliacija atsiperka per kelis mėnesius.
Galiausiai, įsivertinkite vandens taupymo galimybes pačiame duše. Taupios dušo galvutės su aeratoriais sumaišo vandenį su oru, sukurdamos stiprios srovės pojūtį, tačiau sunaudodamos iki 40 proc. mažiau vandens. Mažiau sunaudoto vandens reiškia, kad boileriui reiks rečiau šildyti naują šaltą vandenį. Kompleksiškai taikant šias priemones – temperatūros reguliavimą, kalkių valymą, laikmačių naudojimą ir vandens taupymą – elektros sąnaudas karštam vandeniui ruošti galima sumažinti net iki 30–40 procentų.
