Didėjant energetinių išteklių kainoms ir augant sąskaitoms už šildymą, daugelis būstų savininkų pradeda ieškoti būdų, kaip optimizuoti savo namų šildymo sistemas. Nors dažnai pirmiausia galvojama apie katilo keitimą ar pastato apšiltinimą, ekspertai pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių grandinės elementų yra radiatoriai. Būtent jie yra atsakingi už šilumos perdavimą į patalpą, ir nuo jų tipo, medžiagos bei teisingo parinkimo priklauso ne tik komfortas namuose, bet ir galutinė šildymo sąskaita. Pasirinkus netinkamus prietaisus, net ir moderniausias šilumos siurblys ar dujinis katilas gali dirbti neefektyviai, eikvodamas energiją veltui. Todėl, prieš pradedant remontą ar statybas, būtina suprasti, kuo skiriasi rinkoje esantys šildymo prietaisai ir kurie iš jų geriausiai atitinka jūsų būsto specifiką.
Radiatorių medžiaga: nuo ko priklauso šilumos atidavimas?
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį skirstomi radiatoriai, yra metalas, iš kurio jie pagaminti. Kiekviena medžiaga pasižymi skirtingu šilumos laidumu ir termine inercija. Terminė inercija nurodo, kaip greitai radiatorius įšyla ir kaip ilgai jis išlaiko šilumą nustojus cirkuliuoti karštam vandeniui. Norint sutaupyti, šiuolaikiniuose namuose dažniausiai rekomenduojami mažos inercijos prietaisai, kurie greitai reaguoja į temperatūros pokyčius.
Šilumos perdavimas vyksta dviem būdais: spinduliavimu ir konvekcija. Spinduliavimas – tai šilumos sklidimas nuo įkaitusio paviršiaus tiesiogiai į aplinką, o konvekcija – tai oro judėjimas, kai šaltas oras sušyla pratekėdamas pro radiatoriaus vidų ir kyla į viršų. Efektyviausi modeliai suderina abu šiuos metodus.
Plieniniai skydiniai radiatoriai – populiariausias pasirinkimas
Šiuo metu tai yra vienas dažniausiai montuojamų radiatorių tipų privačiuose namuose ir kotedžuose. Jų populiarumą lemia puikus kainos ir kokybės santykis bei aukštas efektyvumas. Plieniniai radiatoriai gaminami iš suvirintų plieno lakštų, o jų viduje esančios „armonikos“ formos plokštelės padidina paviršiaus plotą, taip skatindamos konvekciją.
Pagrindiniai plieninių radiatorių privalumai:
- Greita reakcija: Jie turi nedidelį vandens tūrį ir plonas sieneles, todėl greitai įkaista ir greitai atvėsta. Tai idealiai tinka sistemoms su automatiniais termostatais, nes leidžia tiksliai palaikyti norimą temperatūrą be didelių svyravimų.
- Estetika: Jie yra kompaktiški, neutralaus dizaino ir lengvai pritaikomi bet kokiame interjere.
- Efektyvumas: Aukštas šilumos atidavimo koeficientas leidžia naudoti žemesnės temperatūros vandenį nei senuose ketaus radiatoriuose.
Tačiau svarbu paminėti, kad plieniniai radiatoriai yra jautrūs korozijai, todėl jie netinka atviroms šildymo sistemoms arba ten, kur dažnai išleidžiamas vanduo. Taip pat jų nerekomenduojama montuoti drėgnose patalpose (pvz., voniose), nebent jie turi specialų antikorozinį padengimą.
Aliuminio radiatoriai – maksimalus šilumos laidumas
Aliuminis yra metalas, pasižymintis vienu geriausių šilumos laidumo rodiklių. Aliuminio sekcijiniai radiatoriai yra itin lengvi ir estetiški, o jų konstrukcija leidžia lengvai keisti prietaiso dydį pridedant arba nuimant sekcijas. Tai suteikia lankstumo, jei po montavimo paaiškėja, kad šilumos kiekis yra nepakankamas.
Ekspertai išskiria šiuos aliuminio radiatorių aspektus:
- Maža inercija: Jie įšyla beveik akimirksniu, todėl patalpa sušyla labai greitai. Tai leidžia sutaupyti energijos rytais arba grįžus po darbo, kai reikia greitai pakelti temperatūrą.
- Jautrumas vandens kokybei: Tai yra didžiausias jų trūkumas. Aliuminis chemiškai aktyvus metalas. Jei sistemoje cirkuliuojančio vandens pH lygis nėra tinkamas (turi būti tarp 7 ir 8), gali prasidėti korozija ir dujų kaupimasis.
- Suderinamumas: Reikia vengti tiesioginio aliuminio kontakto su variu toje pačioje sistemoje be specialių pereigų, nes tai sukelia elektrocheminę koroziją.
Bimetaliniai radiatoriai – sprendimas daugiabučiams
Jei gyvenate senos statybos daugiabutyje su centrine šildymo sistema, ekspertai dažniausiai rekomenduoja bimetalinius radiatorius. Išoriškai jie atrodo beveik identiškai kaip aliuminio radiatoriai, tačiau jų vidinė konstrukcija skiriasi iš esmės.
Bimetalinių radiatorių viduje yra plieninis vamzdelis, kuriuo teka vanduo, o ant jo užlietas aliuminio korpusas. Tokia technologija sujungia dviejų metalų privalumus: plienas atlaiko didelį slėgį ir yra atsparus korozijai (kas būdinga nešvariam termofikaciniam vandeniui miestų tinkluose), o aliuminis užtikrina puikų šilumos atidavimą į aplinką.
Nors bimetaliniai radiatoriai yra brangesni už plieninius ar aliuminius, jų ilgaamžiškumas ir atsparumas hidrauliniams smūgiams (staigiems slėgio šuoliams sistemoje) atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje. Jie yra laikomi saugiausiu pasirinkimu butams.
Radiatorių pritaikymas prie žematemperatūrių sistemų
Vis daugiau namų ūkių pereina prie šilumos siurblių (oras-vanduo arba gruntas-vanduo). Šios sistemos veikia efektyviausiai, kai vandens temperatūra sistemoje yra žema (apie 35–45 °C), priešingai nei dujiniai ar kieto kuro katilai, kurie tiekia 60–75 °C vandenį.
Ekspertai įspėja: seni radiatoriai, prijungti prie šilumos siurblio, dažniausiai nepajėgs prišildyti namų. Kad žemos temperatūros vanduo atiduotų pakankamai šilumos, radiatoriaus plotas turi būti žymiai didesnis. Čia galimi du sprendimai:
- Didelio ploto plieniniai radiatoriai: Renkamasi 22 arba 33 tipo (storesni, su daugiau plokštelių) modeliai, kurie yra ilgesni ir aukštesni nei standartiniai.
- Ventiliatoriniai konvektoriai (fankoilai): Tai specialūs radiatoriai su įmontuotais tyliais ventiliatoriais, kurie priverstinai pučia orą pro šilumokaitį. Jie gali efektyviai šildyti net ir su labai žemos temperatūros vandeniu, o vasarą – vėsinti patalpas.
Kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą galią?
Taupymas prasideda ne nuo radiatoriaus pirkimo, o nuo teisingo skaičiavimo. Per mažas radiatorius vers katilą dirbti maksimaliu režimu, eikvojant kurą, o per didelis – kainuos brangiau ir užims daugiau vietos, nors dirbs efektyviau žemose temperatūrose.
Standartinė formulė, taikoma vidutiniškai apšiltintiems namams (B ar C klasė), yra apie 100 W vienam kvadratiniam metrui, esant standartiniam lubų aukščiui (iki 2,7 m). Tačiau A++ klasės namams šis poreikis gali kristi iki 40–50 W/m². Skaičiuojant galią, būtina atsižvelgti į vandens temperatūrą sistemoje. Gamintojai dažniausiai nurodo galią prie parametrų 75/65/20 °C (tiekiamas/grįžtamas/patalpos oras). Jei jūsų sistema tieks tik 50 °C, radiatoriaus galią reikės perskaičiuoti taikant korekcijos koeficientus – realus šilumos atidavimas bus maždaug perpus mažesnis nei nurodyta etiketėje.
Termostatinės galvutės – raktas į realų taupymą
Net ir pats efektyviausias radiatorius nepadės sutaupyti, jei jis veiks nuolatiniu režimu. Ekspertai vieningai sutaria: termostatinių galvučių įrengimas yra privalomas norint mažinti sąskaitas. Jos automatiškai uždaro vandens tiekimą į radiatorių, kai kambarys pasiekia nustatytą temperatūrą.
Pavyzdžiui, jei pro langą pašvietė saulė ir prišildė kambarį, termostatas tai pajus ir išjungs radiatorių. Be termostato radiatorius toliau kaistų, perkaitindamas patalpą ir švaistydamas energiją. Šiuolaikinės elektroninės termostatinės galvutės leidžia programuoti temperatūrą pagal valandas (pvz., sumažinti šilumą darbo metu ar naktį), kas gali sumažinti šildymo kaštus iki 20–30 proc.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar verta keisti senus ketaus (špižinius) radiatorius?
Taip, jei norite efektyvumo ir greito reguliavimo. Ketaus radiatoriai turi didelę inerciją – jie ilgai šyla ir ilgai vėsta, todėl termostatai su jais veikia netiksliai. Tačiau jei turite kieto kuro katilą be akumuliacinės talpos, ketaus inercija gali būti privalumas, nes ji išlygina temperatūros svyravimus.
Kodėl radiatorius šyla tik viršuje arba tik apačioje?
Jei radiatorius šiltas apačioje, bet šaltas viršuje, tikėtina, kad jame prisikaupė oro. Reikia jį nuorinti. Jei karštas viršus, bet šalta apačia, tai gali rodyti per lėtą vandens cirkuliaciją (reikia reguliuoti siurblį arba balansavimą) arba sistemos užsikimšimą.
Ar radiatorių dažymas mažina jų efektyvumą?
Taip, storas dažų sluoksnis veikia kaip izoliacija. Jei nuspręsite atnaujinti senus radiatorius, naudokite specialius radiatoriams skirtus dažus ir denkite kuo plonesniu sluoksniu. Gamyklinis miltelinis dažymas yra pats efektyviausias.
Ką daryti, jei radiatorius trukdo baldams?
Nerekomenduojama statyti masyvių baldų (sofos, komodos) tiesiai priešais radiatorių. Tai blokuoja konvekciją ir šiluma „užrakinama“ už baldo, nepasiekdama kambario. Palikite bent 15–20 cm tarpą arba rinkitės vertikalius radiatorius, kuriuos galima montuoti ant laisvos sienos dalies.
Tinkama priežiūra ir eksploatavimo patarimai
Kad radiatoriai tarnautų ilgai ir išlaikytų maksimalų efektyvumą, neužtenka juos tik sumontuoti. Reguliari priežiūra yra būtina. Pirmiausia, bent kartą per metus, prieš šildymo sezono pradžią, rekomenduojama nuvalyti dulkes ne tik nuo radiatoriaus paviršiaus, bet ir iš jo vidaus (tarp plokštelių). Dulkių sluoksnis veikia kaip termoizoliatorius ir gali sumažinti šilumos atidavimą iki 5–10 proc., be to, kylantis dulkėtas oras kenkia sveikatai.
Kitas svarbus aspektas – sistemos balansavimas. Naujai įrengtoje sistemoje būtina sureguliuoti srautus taip, kad visi radiatoriai – tiek esantys arčiausiai katilo, tiek tolimiausiame kambaryje – šiltų tolygiai. Be balansavimo artimesni radiatoriai „vogs“ šilumą, o tolimi liks drungni. Galiausiai, niekada visiškai neišleiskite vandens iš sistemos vasaros metu (nebent būtina remontui), nes į sistemą patekęs šviežias oras su deguonimi yra pagrindinė plieninių radiatorių korozijos priežastis. Laikantis šių paprastų taisyklių, kokybiški radiatoriai efektyviai tarnaus 15–20 metų ar ilgiau.
