Renkantis šildymo sistemą naujam namui arba planuojant renovaciją, šiandienos namų savininkai susiduria su sudėtinga dilema. Dar prieš keletą metų atsakymas dažnai būdavo akivaizdus ir priklausydavo tiesiogiai nuo to, ar sklype yra dujų įvadas. Tačiau pastarųjų metų energetikos rinkos svyravimai, drastiški elektros ir dujų kainų šuoliai bei vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai situaciją pakeitė iš esmės. Dujų katilas ir šilumos siurblys (dažniausiai oras-vanduo) tapo dviem pagrindiniais konkurentais, dėl kurių verda aršios diskusijos. Norint priimti teisingą sprendimą, neužtenka pasikliauti kaimyno nuomone ar reklaminiais bukletais – būtina žvelgti į konkrečius ekspertų skaičiavimus, įvertinti pradinės investicijos dydį, eksploatacinius kaštus bei įrangos ilgaamžiškumą. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime abiejų sistemų privalumus bei trūkumus ir padėsime suprasti, kas šiuo metu labiau apsimoka finansiškai.
Energetikos rinkos pokyčiai: kaip tai veikia jūsų pasirinkimą?
Norint suprasti, kodėl apskritai kyla klausimas „kas pigiau“, reikia įvertinti dabartinę situaciją. Dujos ilgą laiką buvo laikomos pigiu ir patogiu kuru, tačiau geopolitiniai įvykiai parodė šio resurso kainos nestabilumą. Nors šiuo metu dujų kainos rinkose yra stabilizavusios ir grįžusios į protingas ribas, vartotojai vis dar jaučia nerimą dėl galimų ateities šuolių.
Tuo tarpu elektros rinka, nuo kurios tiesiogiai priklauso šilumos siurblių efektyvumas, taip pat patyrė didelių sukrėtimų. Visgi, elektros energijos atveju vartotojai turi daugiau lankstumo – pavyzdžiui, įsirengti saulės elektrinę. Tai yra esminis faktorius, kurį pabrėžia ekspertai: šilumos siurblys kartu su nuosava saulės elektrine drastiškai sumažina šildymo kaštus, paverčiant šią sistemą kone nekonkurencinga ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau be saulės elektrinės, vertinant tik pirkimą iš tinklo, kova tarp dujų ir elektros tampa apylygė.
Pradinė investicija: kurioje vietoje sutaupote iškart?
Vienas didžiausių barjerų renkantis šilumos siurblį yra pradinė įrangos ir montavimo kaina. Ekspertai skaičiuoja, kad vidutiniam 150 kv. m namui kokybiškas šilumos siurblys oras-vanduo su montavimo darbais ir integruotu boileriu gali kainuoti nuo 8 000 iki 14 000 eurų. Tai yra solidi suma, kurią reikia sumokėti iš karto.
Dujinio šildymo atveju matematika atrodo patrauklesnė pradiniame etape:
- Modernus kondensacinis dujų katilas kainuoja apie 1 000 – 2 500 eurų.
- Katilinės įrengimas yra paprastesnis ir pigesnis.
- Tačiau būtina įvertinti dujų įvado atvedimo iki sklypo (jei jo nėra) kainą, kuri gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Jei dujų įvadas jau yra prie namo, dujinis šildymas startinėje pozicijoje laimi didele persvara. Skirtumas tarp pradinių investicijų gali siekti net 5 000–7 000 eurų dujų naudai. Būtent šis skirtumas dažnai tampa lemiamu faktoriumi žmonėms, kurie turi ribotą biudžetą statybų pabaigoje.
Eksploataciniai kaštai: ekspertų skaičiavimai
Čia situacija apsiverčia. Vertinant ilgalaikę perspektyvą, būtina skaičiuoti ne katilo kainą, o vienos kilovatvalandės (kWh) šilumos pagaminimo savikainą. Šilumos siurbliai veikia ne gamindami šilumą, o perkeldami ją iš lauko į vidų. Jų efektyvumas matuojamas SCOP koeficientu (sezoninis naudingo veikimo koeficientas).
Pavyzdžiui, jei šilumos siurblio SCOP yra 4, tai reiškia, kad sunaudojęs 1 kWh elektros energijos, jis pagamina 4 kWh šilumos. Dujinis katilas iš 1 kWh dujų pagamina apie 0,9–0,98 kWh šilumos (net ir patys efektyviausi kondensaciniai katilai negali viršyti 100% efektyvumo be papildomų sąlygų, nors techniniuose pasuose kartais rašoma kitaip dėl skaičiavimo metodikos).
Ekspertai pateikia tokią apytikslę matematiką (remiantis vidutinėmis kainomis):
- Namas A++ klasės (labai sandarus): Šilumos poreikis mažas. Mėnesio sąskaitos skirtumas tarp dujų ir šilumos siurblio gali būti vos 10–20 eurų. Tokiu atveju didelė investicija į šilumos siurblį atsiperka labai lėtai (gali užtrukti 10–15 metų).
- Senos statybos arba B klasės namas: Šilumos poreikis didelis. Čia šilumos siurblys gali sutaupyti 30–50% išlaidų, lyginant su dujomis, ypač jei dujų kaina kyla. Tačiau čia atsiranda techninė problema – radiatoriai.
Techniniai niuansai: grindinis šildymas prieš radiatorius
Tai yra aspektas, kurį daugelis pamiršta. Šilumos siurbliai oras-vanduo efektyviausiai veikia žemų temperatūrų sistemose (kai vanduo šildymo sistemoje yra apie 30–35°C). Tai idealiai tinka grindiniam šildymui. Jei jūsų name įrengti seni radiatoriai, kuriems reikia 50–60°C temperatūros, šilumos siurblio efektyvumas (SCOP) drastiškai krenta, o elektros sąnaudos auga.
Dujinis katilas šiuo atžvilgiu yra universalesnis. Jam nėra didelio skirtumo, ar ruošti 30°C vandenį grindims, ar 70°C vandenį radiatoriams – jis veiks stabiliai ir patikimai, užtikrindamas komfortą net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Todėl renovuojant seną namą, kur neplanuojama keisti radiatorių į grindinį šildymą, dujinis katilas dažnai yra logiškesnis ir saugesnis pasirinkimas.
Valstybės parama: APVA faktorius
Lietuvoje negalima ignoruoti valstybės paramos įtakos galutiniam sprendimui. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia kvietimus gauti kompensacijas už taršių kietojo kuro katilų keitimą į šilumos siurblius. Parama gali siekti net iki 50% įrangos vertės.
Jei pasinaudojate tokia parama, šilumos siurblio kaina priartėja prie dujinio katilo įrengimo kainos. Tokiu atveju „atsipirkimo“ skaičiavimai tampa nebeaktualūs, nes už panašią sumą gaunate sistemą, kurios eksploatacija (ypač su saulės elektrine) yra pigesnė. Dujiniams katilams parama skiriama rečiau arba ji yra mažesnė, nes dujos, nors ir švaresnės už anglis, vis tiek yra iškastinis kuras.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas
Dujiniai katilai pasižymi ilgaamžiškumu ir paprastumu. Tinkamai prižiūrimas katilas gali tarnauti 15–20 metų. Jų remontas paprastai yra pigesnis, o meistrų, gebančių tvarkyti dujinę įrangą, yra daug. Tačiau būtina kasmetinė profilaktika ir dūmtraukio tikrinimas.
Šilumos siurbliai yra sudėtingesni inžineriniai įrenginiai. Juose yra kompresorius, freonas, sudėtinga elektronika. Nors gamintojai deklaruoja ilgą tarnavimo laiką, kompresoriaus keitimas po 10–12 metų gali kainuoti brangiai. Be to, šilumos siurblys turi išorinį bloką, kurį veikia atmosferos reiškiniai (lietus, sniegas, dulkės), todėl jo priežiūra turi būti reguliari.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar tiesa, kad šilumos siurbliai nešildo prie labai žemos temperatūros?
Tai yra mitas, atėjęs iš senesnių technologijų laikų. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai efektyviai veikia net ir prie -20°C ar -25°C. Tiesa, jų efektyvumas krenta, ir prie kritinių temperatūrų įsijungia integruoti elektriniai tenai, kurie padeda pasiekti reikiamą temperatūrą. Tai padidina sąskaitas šalčiausiais mėnesiais, bet namai nelieka be šilumos.
Ar dujinis katilas yra saugus?
Šiuolaikiniai dujiniai katilai yra itin saugūs. Jie turi daugiapakopes apsaugos sistemas, jutiklius, kurie fiksuoja liepsnos dingimą ar dujų nuotėkį ir automatiškai uždaro vožtuvus. Tinkamai įrengta ir prižiūrima sistema nekelia jokio pavojaus.
Koks triukšmo lygis?
Dujiniai katilai veikia labai tyliai ir dažniausiai stovi katilinėje, todėl garso nesigirdi. Šilumos siurbliai turi išorinį bloką su ventiliatoriumi. Nors nauji modeliai yra tylūs, netinkamai parinkta montavimo vieta (pvz., po miegamojo langu ar per arti kaimyno tvoros) gali kelti diskomfortą dėl vibracijos ar ūžesio.
Ar galiu vėsinti namus?
Tai yra didelis šilumos siurblių privalumas. Dauguma oras-vanduo sistemų turi vėsinimo funkciją (aktyvią arba pasyvią per grindis). Dujinis katilas gali tik šildyti. Jei renkatės dujas, vėsinimui teks papildomai įsirengti kondicionierius.
Sprendimo priėmimas pagal jūsų gyvenimo būdą
Apibendrinant ekspertų skaičiavimus ir technines savybes, vieno universalaus nugalėtojo nėra. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos, o ne nuo bendrų rinkos tendencijų. Štai indikatoriai, kurie padės apsispręsti.
Rinkitės šilumos siurblį, jei: statote naują A++ klasės namą su grindiniu šildymu; planuojate ar jau turite saulės elektrinę; norite ne tik šildymo, bet ir vėsinimo funkcijos; galite pasinaudoti valstybės parama; neturite dujų įvado sklype ir nenorite mokėti už jo atvedimą.
Rinkitės dujinį katilą, jei: renovuojate senesnį namą su radiatorine sistema; turite ribotą pradinį biudžetą įrengimui; dujų įvadas jau yra prie namo; vertinate sistemos paprastumą ir norite „momentinės” šilumos (dujos greičiau sušildo karštą vandenį dideliais kiekiais). Dujinis šildymas vis dar išlieka vienu komfortiškiausių būdų šildytis, ypač didesnio ploto namuose, kur elektros galios įvadas gali būti ribojantis veiksnys šilumos siurbliui.
