Elektros rinkos liberalizacija Lietuvoje sukėlė nemžai diskusijų, klausimų ir nerimo vartotojams. Nors procesas jau įsibėgėjo, daugelis gyventojų vis dar sunkiai orientuojasi sąvokų labirinte. Dažniausiai painiojami du esminiai terminai: visuomeninis elektros tiekimas ir nepriklausomas elektros tiekimas. Suprasti skirtumą tarp jų yra gyvybiškai svarbu ne tik norint tvarkingai apmokėti sąskaitas, bet ir siekiant sutaupyti bei pasirinkti geriausiai asmeninius poreikius atitinkantį planą. Tai nėra tik biurokratinis formalumas – tai sprendimas, lemiantis, kokia kaina mokėsite už kiekvieną kilovatvalandę ir kokias teises bei garantijas turėsite kaip vartotojas. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime abu tiekimo modelius, jų privalumus, trūkumus ir techninius niuansus, kurie dažnai lieka paraštėse.
Kas yra visuomeninis elektros tiekimas?
Visuomeninis elektros tiekimas – tai valstybės reguliuojama paslauga, skirta užtikrinti elektros energijos tiekimą buitiniams vartotojams nustatytomis kainomis. Iki rinkos liberalizavimo visi gyventojai pagal nutylėjimą naudojosi šiuo modeliu. Pagrindinis šio tiekimo būdo bruožas yra tas, kad galutinę elektros kainą nustato ne laisva rinka, o valstybės institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Visuomeninis tiekėjas neturi laisvės savavališkai keisti kainų. Kainos yra peržiūrimos ir tvirtinamos du kartus per metus: jos įsigalioja nuo sausio 1 d. ir nuo liepos 1 d. Tai suteikia tam tikrą stabilumo jausmą, nes vartotojas pusmetį žino tikslų tarifą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pasibaigus rinkos liberalizacijos etapams, visuomeninis tiekimas lieka prieinamas tik labai ribotai vartotojų grupei.
Šiuo metu visuomeniniu tiekimu gali naudotis tik tie vartotojai, kurie įstatymiškai priskiriami pažeidžiamoms grupėms, arba tie, kuriems įstatymas numato išimtis tam tikrais pereinamaisiais laikotarpiais. Visiems kitiems vartotojams visuomeninis tiekimas yra nutraukiamas, ir jie privalo pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Nepriklausomas elektros tiekimas: kaip tai veikia?
Nepriklausomas elektros tiekimas veikia laisvosios rinkos principu. Tai reiškia, kad elektros energiją vartotojams parduoda privačios bendrovės, kurios konkuruoja tarpusavyje dėl klientų. Šios įmonės pačios elektros negamina (arba gamina tik dalį jos), o perka ją didmeninėje rinkoje, pavyzdžiui, „Nord Pool“ biržoje, arba tiesiogiai iš gamintojų (vėjo, saulės parkų) ir parduoda galutiniam vartotojui.
Pagrindinis skirtumas nuo visuomeninio tiekimo yra kainodaros lankstumas ir planų įvairovė. Nepriklausomi tiekėjai gali pasiūlyti:
- Fiksuotos kainos planus: Kaina užfiksuojama sutarties laikotarpiui (pvz., 6, 12 ar 24 mėnesiams). Tai apsaugo vartotoją nuo staigių elektros kainų šuolių biržoje.
- Su birža susietus planus: Kaina kinta kiekvieną valandą, priklausomai nuo situacijos „Nord Pool“ biržoje. Tai tinka vartotojams, kurie gali lanksčiai keisti savo vartojimo įpročius ir naudoti elektrą tada, kai ji pigiausia (pvz., naktį ar savaitgaliais).
- Žaliosios energijos planus: Garantija, kad suvartota energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Esminiai skirtumai: reguliavimas prieš konkurenciją
Norint geriau suprasti, kurį variantą rinktis (arba kodėl reikėjo rinktis), būtina išskirti pagrindinius skirtumus, kurie daro įtaką jūsų piniginei ir sutartiniams įsipareigojimams.
1. Kainos nustatymo mechanizmas
Visuomeninio tiekimo kaina yra nustatoma retrospektyviai ir prognozuojamai. VERT vertina praėjusio laikotarpio sąnaudas ir ateities prognozes, tuomet „nuleidžia“ tarifą. Jei elektra rinkoje staiga atpinga, visuomeninio tiekimo klientai to nepajunta iškart – jie toliau moka nustatytą kainą iki pusmečio pabaigos. Ir atvirkščiai – jei elektra brangsta, kaina nesikeičia iki kito peržiūrėjimo.
Nepriklausomame tiekime viskas priklauso nuo pasirinkto plano. Fiksuota kaina veikia kaip draudimas – jūs mokate sutartą sumą, nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkoje. Tuo tarpu biržos planų turėtojai kainų pokyčius pajunta iškart.
2. Sutarties sąlygos ir nutraukimas
Visuomeninio tiekimo sutartys yra standartinės ir neterminuotos. Vartotojas gali bet kada atsisakyti šios paslaugos (pasirinkdamas nepriklausomą tiekėją) be jokių baudų.
Nepriklausomų tiekėjų sutartys yra sudėtingesnės. Jei pasirenkate fiksuotos kainos planą terminuotam laikotarpiui, tiekėjas įsipareigoja nekeisti kainos, tačiau ir jūs įsipareigojate būti klientu visą laikotarpį. Norint nutraukti tokią sutartį anksčiau laiko, dažnai tenka grąžinti suteiktas nuolaidas arba sumokėti rezervavimo mokestį. Todėl čia atsiranda būtinybė atidžiai skaityti „mažąsias raides“.
Garantinis tiekimas – spąstai, kurių reikia vengti
Labai svarbu atskirti visuomeninį tiekimą nuo garantinio tiekimo. Tai nėra tas pats, nors vartotojai dažnai šiuos terminus painioja. Garantinis tiekimas yra laikina priemonė, kurią užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius (ESO).
Garantinis tiekimas įsijungia automatiškai, kai:
- Vartotojas, privalėjęs pasirinkti nepriklausomą tiekėją, to nepadarė laiku.
- Pasirinktas nepriklausomas tiekėjas bankrutuoja arba nutraukia veiklą.
- Vartotojas nutraukia sutartį su nepriklausomu tiekėju ir nesudaro naujos.
Garantinio tiekimo kaina dažniausiai yra aukštesnė. Ji apskaičiuojama pagal praėjusio mėnesio vidutinę biržos kainą, pridedant papildomą koeficientą (priedą), kuris siekia 25 proc. (gali kisti priklausomai nuo įstatymų). Tai reiškia, kad būti garantiniame tiekime finansiškai nenaudinga – tai skirta tik trumpam laikotarpiui, kol susirasite naują tiekėją.
Infrastruktūra: kas atsakingas už laidus ir skaitiklius?
Vienas didžiausių mitų yra tai, kad pakeitus tiekėją, pasikeis elektros tiekimo kokybė arba techninis aptarnavimas. Tiek visuomeninio, tiek nepriklausomo tiekimo atveju už fizinę infrastruktūrą – laidus, transformatorines, skaitiklius bei gedimų šalinimą – atsako ESO (Energijos skirstymo operatorius).
Nepriklausomas tiekėjas yra tik „pardavėjas“, kuris išrašo sąskaitą už elektrą. Jei dingsta elektra audros metu, nesvarbu, ar jūsų tiekėjas yra „Ignitis“, „Enefit“ ar „Elektrum“ – gedimą šalins ESO brigados. Todėl baimintis, kad pasirinkus pigesnį nepriklausomą tiekėją elektra dings dažniau ar bus „prastesnės kokybės“, nėra pagrindo. Elektra į jūsų namus atiteka tais pačiais laidais.
Sąskaitų struktūra: už ką mokame?
Tiek visuomeninio, tiek nepriklausomo tiekimo sąskaitos struktūra iš esmės yra panaši, tačiau skiriasi pinigų srautų paskirstymas. Galutinę kainą už kilovatvalandę sudaro:
- Elektros kaina (tiekimo dedamoji): Tai dalis, kurią gauna tiekėjas (visuomeninis arba nepriklausomas). Čia vyksta konkurencija.
- Persiuntimo paslauga: Mokestis ESO už naudojimąsi tinklais. Ši kaina reguliuojama valstybės ir yra vienoda visiems, nepriklausomai nuo pasirinkto tiekėjo.
- VIAP (Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos): Valstybinis mokestis, skirtas remti žaliąją energetiką ir strateginius projektus.
- Skirstymo dedamoji: Papildomos skirstymo sąnaudos.
Kai renkatės nepriklausomą tiekėją, jūs deratės tik dėl pirmosios dalies – elektros (produkto) kainos. Visos kitos dedamosios yra reguliuojamos valstybės ir bus identiškos, nesvarbu, kokį tiekėją pasirinksite.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakysime į konkrečius klausimus, kurie dažniausiai kyla vartotojams pereinant nuo vieno modelio prie kito.
Ar galiu grįžti į visuomeninį tiekimą?
Daugumai vartotojų atsakymas yra ne. Įstatymai numato, kad kartą patekus į rinkos liberalizavimo etapą ir pasirinkus nepriklausomą tiekėją (arba patekus į garantinį tiekimą), grįžti į visuomeninį tiekimą nebegalima. Išimtis taikoma tik pažeidžiamiems vartotojams ir tam tikriems specifiniams atvejams, numatytiems teisės aktuose.
Kas nutinka su mano saulės elektrinės pagaminta elektra keičiant tiekėją?
Jei esate gaminantis vartotojas, jūsų sukauptas elektros kiekis (kuri saugomas tinkluose) yra priskirtas konkrečiam tiekėjui. Keičiant nepriklausomą tiekėją, sukauptą kiekį dažniausiai reikia išnaudoti arba už jį gaunama kompensacija pagal tuo metu galiojančias taisykles. Svarbu šį klausimą išsiaiškinti prieš nutraukiant sutartį.
Ar nepriklausomas tiekėjas gali vienašališkai pakelti kainą?
Tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Fiksuotos kainos sutartyse kaina dažniausiai yra „užrakinta“ tam tikram laikotarpiui. Tačiau neterminuotose sutartyse arba pasibaigus fiksavimo periodui, tiekėjas gali keisti kainodarą, apie tai iš anksto informavęs vartotoją. Vartotojas, nesutikdamas su nauja kaina, visada turi teisę nutraukti sutartį.
Ar sudėtinga pakeisti tiekėją techniškai?
Procesas yra visiškai automatizuotas. Jums nereikia niekur eiti fiziškai. Užtenka pasirašyti sutartį su nauju tiekėju (dažniausiai internetu), ir jis pats sutvarko visus formalumus su ESO bei senuoju tiekėju. Fizinių darbų (skaitiklių keitimo, laidų vedžiojimo) atlikti nereikia.
Išmanieji sprendimai ir energetinė ateitis
Perėjimas nuo visuomeninio prie nepriklausomo tiekimo nėra tik kainos klausimas. Tai žingsnis link išmanesnio elektros tinklo ir vartojimo. Nepriklausomi tiekėjai, konkuruodami tarpusavyje, investuoja į mobiliąsias programėles, kurios leidžia stebėti suvartojimą realiuoju laiku, siūlo elektromobilių įkrovimo sprendimus bei skatina efektyvų vartojimą.
Ateityje skirtumas tarp pasyvaus „moku, kiek pasako“ vartotojo ir aktyvaus rinkos dalyvio tik didės. Išmaniųjų skaitiklių diegimas atveria galimybes naudotis dinaminiais planais, kai elektros kaina kinta kas valandą. Tokiu atveju vartotojas, turintis nepriklausomą tiekėją ir biržos planą, gali skalbimo mašiną ar elektromobilio krovimą įjungti tada, kai elektra biržoje kainuoja centus ar net yra neigiama (taip, taip būna!). Visuomeninis tiekimas tokio lankstumo ir technologinės integracijos tiesiog negali pasiūlyti dėl savo reguliavimo prigimties. Todėl supratimas apie šių dviejų modelių skirtumus yra pirmas žingsnis į asmeninį energetinį efektyvumą.
