Tapus gaminančiu vartotoju, saulės elektrinės įrengimas ant stogo ar dalies įsigijimas nutolusiame parke yra tik pirmasis žingsnis link energetinės nepriklausomybės. Daugelis naujų elektrinių savininkų susiduria su painia situacija, kai reikia pasirinkti tinkamiausią atsiskaitymo planą. Nuo šio pasirinkimo tiesiogiai priklauso, ar investicija atsipirks per penkerius metus, ar šis laikotarpis išsitęs dvigubai. Rinka yra dinamiška, o elektros tiekėjai bei skirstymo operatorius (ESO) siūlo skirtingus modelius, kurie, priklausomai nuo jūsų vartojimo įpročių, gali padėti sutaupyti šimtus eurų per metus arba tapti nepagrįstų išlaidų šaltiniu. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip veikia gaminančių vartotojų sistema, kokie mokesčiai taikomi ir kaip atlikti skaičiavimus, kad pasirinktumėte būtent jums palankiausią variantą.
Kaip veikia „virtualios baterijos“ modelis?
Prieš gilinantis į konkrečius planus, būtina suprasti pagrindinį principą, kuriuo remiasi gaminantys vartotojai Lietuvoje. Tai vadinamasis „net-metering“ arba dvipusės apskaitos modelis. Kadangi saulės elektrinė daugiausiai energijos pagamina vasarą dieną, o vartotojai elektrą dažnai naudoja vakarais ir žiemą, atsiranda gamybos ir vartojimo neatitikimas.
Čia įsijungia elektros tinklai, veikiantys kaip didžiulė „virtuali baterija“. Kai jūsų elektrinė pagamina perteklinę energiją, kurios jūs tuo metu nesuvartojate, ji „padedama“ į tinklą pasaugojimui. Kai jums elektros trūksta (pavyzdžiui, žiemos vakarais), jūs ją „atsiimate“ iš tinklo. Tačiau ši paslauga nėra nemokama – būtent už pasinaudojimą tinklais (energijos pasaugojimą ir susigrąžinimą) reikia mokėti ESO nustatytą mokestį, kuris ir sudaro pagrindinę gaminančio vartotojo sąskaitų dalį.
Keturi pagrindiniai atsiskaitymo būdai už pasaugojimą
Visi nepriklausomi elektros tiekėjai savo planus gaminantiems vartotojams konstruoja remdamiesi ESO nustatytais tarifais. Iš esmės, jūs renkatės, kaip mokėsite už tą energiją, kurią susigrąžinate iš tinklo. Egzistuoja keturi pagrindiniai būdai, kuriuos reikia atidžiai įvertinti:
- Mokėjimas už atgautą kiekį (ct/kWh): Vartotojas moka fiksuotą tarifą už kiekvieną iš tinklo susigrąžintą kilovatvalandę. Jei gaminate ir viską suvartojate iškart (momentinis vartojimas), nemokate nieko.
- Mokėjimas už įrengtą galią (Eur/kW/mėn.): Mokamas fiksuotas mėnesinis mokestis, priklausantis nuo jūsų elektrinės galios (kW), nepriklausomai nuo to, kiek elektros pagaminate ar atgaunate.
- Dvigubas (hibridinis) tarifas: Derinamas mažesnis mokestis už galią ir nedidelis mokestis už atgautą kilovatvalandę.
- Atsiskaitymas kilovatvalandėmis (procentais): Dalis jūsų pagamintos energijos atiduodama tinklų operatoriui kaip mokestis natūra, o likusią dalį galite susigrąžinti nemokamai. (Pastaba: šio plano populiarumas ir sąlygos kinta priklausomai nuo reguliavimo).
Ekspertų analizė: kada rinktis mokėjimą už kiekį?
Pirmasis variantas – mokėjimas už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę – yra dažniausiai rekomenduojamas tiems vartotojams, kurių elektros vartojimo įpročiai yra labai taupūs arba kurie turi galimybę maksimaliai išnaudoti momentinį vartojimą.
Tai idealus planas, jei:
- Jūsų elektrinė yra ant jūsų namo stogo, o ne nutolusiame parke.
- Jūs turite išmanią namų valdymo sistemą, kuri įjungia daugiausiai energijos naudojančius prietaisus (skalbimo mašiną, indaplovę, vandens šildytuvą) dienos metu, kai šviečia saulė.
- Jūsų bendras elektros suvartojimas iš tinklo (neįskaitant to, ką suvartojate tiesiogiai) yra santykinai mažas.
Ekspertai pabrėžia, kad šis planas tampa finansiškai nenaudingas, jei namuose įrengtas šilumos siurblys oras-vanduo ar geoterminis šildymas. Tokiu atveju žiemą iš tinklo atsiimsite didžiulį kiekį energijos, ir kiekviena kilovatvalandė kainuos papildomai, kas sezono pabaigoje sudarys solidžią sumą.
Ekspertų analizė: kada rinktis mokėjimą už galią?
Antrasis variantas – fiksuotas mokestis už elektrinės galią – yra „šventasis gralis“ tiems, kurie šildosi elektra arba krauna elektromobilį. Šio plano esmė – nuspėjamumas ir matematika, paremta dideliu apyvartumu.
Mokant už galią, nesvarbu, kiek energijos „prasuksite“ per tinklą. Jei jūsų 10 kW elektrinė prigamina daug energijos vasarą, ir jūs visą tą kiekį atsiimate žiemą šildymui, fiksuotas mokestis vienam atgautam vienetui tampa labai mažas.
Kada šis planas geriausias?
Skaičiavimai rodo, kad yra tam tikras lūžio taškas. Jei iš tinklo planuojate susigrąžinti daugiau nei maždaug 300-350 kWh kiekvienam instaliuotam elektrinės kilovatui per metus, planas už galią dažniausiai tampa pigesniu pasirinkimu. Pavyzdžiui, jei turite 10 kW elektrinę ir per metus iš tinklo atsiimate daugiau nei 3000–3500 kWh, fiksuotas mėnesinis mokestis jums apsimokės labiau nei mokėjimas už vienetus.
Nepriklausomų tiekėjų maržos ir planų dedamosios
Nors ESO pasaugojimo mokestis yra reguliuojamas valstybės ir yra vienodas pas visus tiekėjus, galutinė sąskaita priklauso ir nuo to, kurį nepriklausomą tiekėją pasirinksite. Gaminantys vartotojai moka ne tik už pasaugojimą, bet ir už tą elektrą, kurios jiems pritrūksta (kai išnaudojamas sukauptas rezervas).
Renkantis tiekėją („Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum“ ir kt.), svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Trūkstamos energijos kaina: Kas nutinka, kai žiemą baigiasi jūsų sukauptas rezervas? Ar mokėsite biržos kainą, ar fiksuotą tarifą? Ekspertai pataria vertinti riziką – biržos planai vasarą gali būti pigūs, bet žiemą, kai gamybos nėra, kainos gali šoktelėti.
- Mėnesinis aptarnavimo mokestis: Kai kurie tiekėjai taiko papildomą mėnesinį mokestį (pvz., 2–3 Eur), kuris nepriklauso nuo suvartojimo.
- Sutarčių lankstumas: Ar galėsite keisti planą (iš fiksuoto į biržos ir atvirkščiai) be baudų? Gaminantiems vartotojams tai ypač aktualu, nes jų vartojimo profilis kinta.
Kaip teisingai apskaičiuoti savo poreikius?
Norint išsirinkti geriausią planą, neužtenka pažiūrėti į kaimyno sąskaitą. Reikia atlikti namų darbus. Ekspertai rekomenduoja atlikti šiuos žingsnius:
- Istorinių duomenų analizė: Pasižiūrėkite savo praėjusių metų elektros suvartojimą. Išskirkite vasaros ir žiemos mėnesius.
- Momentinio suvartojimo prognozė: Įvertinkite, kiek realiai galėsite suvartoti elektros tuo metu, kai ji gaminama. Standartiniame namų ūkyje be baterijų ir išmanaus valdymo momentinis suvartojimas retai viršija 20–30 proc. pagamintos energijos. Likę 70–80 proc. keliauja į tinklą.
- Būsimi pokyčiai: Ar planuojate pirkti elektromobilį? Ar ketinate įsirengti kondicionierių (kuris naudos jūsų elektrą vasarą)? Elektromobilis gali padvigubinti jūsų elektros poreikį, todėl planas už galią taps vieninteliu logišku pasirinkimu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu keisti atsiskaitymo būdą (planą), jei matau, kad pasirinkau netinkamą?
Taip, atsiskaitymo būdą už pasaugojimą galima keisti, tačiau tai leidžiama daryti ribotą skaičių kartų per metus (dažniausiai kartą per 12 mėnesių arba keičiantis kalendoriniams metams, priklausomai nuo tuo metu galiojančių ESO taisyklių). Svarbu laiku pateikti prašymą tiekėjui, kad pakeitimas įsigaliotų nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Kas nutinka su sukaupta elektra kovo 31 dieną?
Gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis yra dveji metai (nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.). Kovo 31 d. yra „balanso nulinimo“ diena. Jei iki tos dienos nesuvartojote sukauptos energijos, už likutį tiekėjas jums kompensuoja, tačiau kompensacijos tarifai dažniausiai yra žemesni nei rinkos kaina. Todėl neverta kaupti milžiniškų rezervų, kurių nepanaudosite.
Kuo skiriasi nutolusių saulės parkų ir nuosavų elektrinių planai?
Principai ir tarifai už pasaugojimą yra tie patys. Tačiau nutolusių parkų savininkai fiziškai negali pasinaudoti „momentiniu suvartojimu“ tiesiogine prasme – visa jų pagaminta elektra keliauja į tinklą, ir visa ji turi būti „atsiimta“. Todėl nutolusiems gaminantiems vartotojams dažnai mažiau apsimoka planai, kuriuose mokama už kiekvieną atgautą kilovatvalandę, nes jie atgauna 100 proc. savo suvartojimo.
Ar galiu turėti kelis objektus ir vieną elektrinę?
Taip, gaminantis vartotojas gali priskirti vienos elektrinės generaciją keliems savo objektams (pvz., namui ir sodybai). Tačiau svarbu įvertinti, kad persiuntimo mokesčiai gali skirtis priklausomai nuo to, ar objektai yra tame pačiame regione ir prie kokios įtampos tinklų jie prijungti.
Naujosios tendencijos: Grynasis atsiskaitymas (Net-billing)
Verta atkreipti dėmesį, kad energetikos rinka juda nuo kiekio apskaitos (net-metering) link vertinės apskaitos (net-billing). Nors esami gaminantys vartotojai turi garantijas naudotis sena sistema tam tikrą laikotarpį, naujiems vartotojams sąlygos gali keistis.
„Net-billing“ sistemoje jūs nebekaupiate kilovatvalandžių. Jūs parduodate pagamintą elektrą į tinklą tuo metu galiojančia biržos kaina ir kaupiate eurus virtualioje sąskaitoje. Kai elektros reikia, perkate ją iš tiekėjo tuometine kaina, padengdami išlaidas iš sukauptų lėšų. Tai fundamentaliai keičia geriausio plano pasirinkimo logiką. Tokioje sistemoje svarbiausia tampa nebe ESO pasaugojimo mokestis, o gebėjimas parduoti elektrą brangiai (pvz., rytinio piko metu) ir pirkti pigiai (naktį).
Šis pokytis skatina dar vieną svarbią tendenciją – fizinių baterijų įsirengimą namuose. Turint bateriją, galima išvengti mokesčių už naudojimąsi tinklais apskritai, nes energija kaupiama vietoje. Kol kas, esant palankiems „pasaugojimo“ planams, baterijos atsiperka lėtai, tačiau brangstant tinklo paslaugoms ir įsigalint vertinei apskaitai, būtent baterijos kartu su dinaminiais valandiniais planais taps efektyviausiu būdu valdyti namų ūkio energetinius kaštus. Todėl renkantis planą šiandien, verta galvoti ne tik apie šiuos metus, bet ir stebėti technologines bei reguliacines naujoves, kurios po kelerių metų gali visiškai pakeisti žaidimo taisykles.
