Šildymo sezono pradžia daugeliui namų ūkių Lietuvoje asocijuojasi ne su jaukiais vakarais, o su nerimu dėl augančių sąskaitų. Pastaraisiais metais oras-oras šilumos siurbliai tapo viena populiariausių alternatyvų senoms krosnims, elektriniams radiatoriams ar net dujiniams katilams. Reklamos mirga pažadais apie trigubai mažesnes sąskaitas, visišką automatizaciją ir komfortą. Tačiau interneto forumuose ir socialiniuose tinkluose galima rasti pačių įvairiausių nuomonių – nuo susižavėjimo šūksnių iki nusivylimo dėl triukšmo ar nepakankamos šilumos per didžiuosius šalčius. Norint priimti teisingą sprendimą, būtina atsiriboti nuo rinkodaros triukšmo ir panagrinėti, ką iš tikrųjų rodo vartotojų patirtis bei techniniai rodikliai.
Kaip iš tikrųjų veikia taupymo mechanizmas?
Kad suprastume, ar atsiliepimai apie sutaupymą yra pagrįsti, pirmiausia reikia suvokti technologinį principą. Oras-oras šilumos siurblys neveikia kaip elektrinis šildytuvas. Elektrinis šildytuvas 1 kW elektros energijos paverčia į 1 kW šilumos. Tuo tarpu šilumos siurblys elektrą naudoja ne šilumai gaminti, o jai perkelti iš lauko į vidų.
Pagrindinis efektyvumo rodiklis, kurį dažnai minį vartotojai ir pardavėjai, yra COP (naudingumo koeficientas) ir SCOP (sezoninis naudingumo koeficientas).
- COP (Coefficient of Performance): Parodo momentinį efektyvumą. Jei COP yra 4, tai reiškia, kad sunaudoję 1 kW elektros, gausite 4 kW šilumos.
- SCOP (Seasonal Coefficient of Performance): Tai kur kas svarbesnis rodiklis, rodantis vidutinį efektyvumą per visą šildymo sezoną. Lietuvoje kokybiškų siurblių SCOP dažniausiai svyruoja tarp 3.5 ir 5.
Vartotojų atsiliepimai dažnai išsiskiria būtent dėl to, kad pirkėjai neįvertina SCOP rodiklio svarbos mūsų klimato zonai. Pigūs modeliai, skirti Pietų Europai, lietuvišką žiemą veikia neefektyviai, todėl ir sutaupymo lūkesčiai subliūkšta.
Vartotojų atsiliepimai: komfortas ir „šalutiniai poveikiai“
Nagrinėjant realias patirtis, pinigai nėra vienintelis veiksnys. Oras-oras sistemos specifika lemia tam tikrus niuansus, kurie vieniems yra privalumas, o kitiems – didelis trūkumas.
Šilumos pasiskirstymas
Vienas dažniausių nusiskundimų – netolygus šilumos pasiskirstymas. Oras-oras siurblys pučia šiltą orą iš vieno taško (vidinio bloko).
Atviro išplanavimo būstuose (pvz., svetainė sujungta su virtuve) tai veikia puikiai. Tačiau, jei namas yra senos statybos, su daug uždarų kambarių ir koridorių, vieno įrenginio neužteks. Vartotojai pastebi, kad svetainėje gali būti +24°C, o uždarytame miegamajame temperatūra vos siekia +18°C. Sprendimas – „Multi-split“ sistemos (keli vidiniai blokai) arba durų laikymas atviras, kas ne visada priimtina dėl privatumo ar garso izoliacijos.
Triukšmas ir oro srautai
Dalis neigiamų atsiliepimų susiję su akustiniu komfortu. Nors modernūs įrenginiai turi „tylųjį režimą“, visiškai be garso jie neveikia.
- Vidinis blokas: Skleidžia ventiliatoriaus ošimą. Dieną tai beveik negirdima, tačiau jautriems žmonėms naktį tai gali trukdyti užmigti.
- Oro judėjimas: Kadangi šiluma perduodama konvekcijos būdu (pučiant orą), kai kurie žmonės jaučia diskomfortą dėl nuolatinio oro judėjimo, kuris gali priminti skersvėjį, nors pučiamas oras ir yra šiltas.
- Išorinis blokas: Gali kelti vibracijas. Jei jis sumontuotas ant medinės namo sienos be kokybiškų amortizatorių, vibracija gali persiduoti į namo konstrukcijas ir virsti žemu ūžesiu viduje.
Ar tikrai sutaupoma tiek, kiek žadama?
Tai yra esminis klausimas. Atsakymas priklauso nuo to, su kuo lyginame.
Lyginant su elektriniais radiatoriais:
Taip, sutaupymas yra akivaizdus ir milžiniškas. Vartotojų atsiliepimai rodo, kad sąskaitos sumažėja nuo 3 iki 4 kartų. Jei anksčiau už elektrą mokėjote 200 EUR, su šilumos siurbliu galite tikėtis apie 50-70 EUR sąskaitos (priklausomai nuo lauko temperatūros). Tai yra ta sritis, kurioje pažadai dažniausiai atitinka realybę.
Lyginant su kietu kuru (malkomis, anglimis):
Finansiškai malkos vis dar gali būti pigesnė alternatyva, jei skaičiuojame tik kuro kainą ir turite prieigą prie pigios medienos. Tačiau vartotojai, perėję nuo malkų prie oras-oras, dažniausiai pabrėžia ne finansinį sutaupymą, o laiko ir komforto „pelną“. Nebereikia dirbti pečkuriu, valyti pelenų, sandėliuoti kuro. Įvertinus savo darbo laiką, šilumos siurblys dažnai laimi.
Lyginant su dujiniu šildymu:
Čia situacija svyruoja priklausomai nuo dujų ir elektros kainų santykio rinkoje. Dažnu atveju kaštai yra panašūs, tačiau oras-oras turi didelį pranašumą – vasarą jis veikia kaip kondicionierius. Tai dažnai tampa lemiamu faktoriumi renkantis sistemą.
Ką nutyli reklamos: efektyvumo kritimas
Svarbu paminėti aspektą, kurį dažnai nutyli pardavėjai, bet akcentuoja vartotojai. Kai lauko temperatūra nukrenta žemiau -15°C ar -20°C, šilumos siurblio efektyvumas ženkliai sumažėja.
Pigesnių modelių COP prie -20°C gali nukristi iki 1.5 ar net artėti prie 1 (t.y., veikia beveik kaip elektrinis radiatorius). Be to, dalis energijos sunaudojama išorinio bloko atitirpinimui („defrost“ režimas). Vartotojai pastebi, kad itin šaltomis dienomis įrenginys dažniau „ilsisi“ (tirpina ledą) nei šildo, o elektros sąskaitos tomis dienomis šokteli.
Todėl Lietuvoje rekomenduojama oras-oras sistemą turėti kaip pagrindinį šildymą rudenį, pavasarį ir šiltą žiemą, tačiau turėti alternatyvą (pvz., židinį ar kelis elektrinius radiatorius) kritinėms šalčio dienoms.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar oras-oras šilumos siurblys tinka kaip vienintelis šildymo šaltinis?
Taip, jei namas yra gerai apšiltintas (A, A+ klasė) ir nedidelio ploto, o išplanavimas yra atviras. Senos statybos, kiauruose namuose tai turėtų būti pagalbinė priemonė arba reikia rinktis galingesnius, „Nordic“ tipo modelius, pritaikytus veikti iki -25°C ar -30°C.
Ar tiesa, kad šie siurbliai labai sausina orą?
Techniškai šildomas oras visada santykinai sausėja (mažėja santykinė drėgmė), nesvarbu, ar šildote radiatoriais, ar siurbliu. Tačiau dėl nuolatinio oro cirkuliavimo oras-oras sistemose dulkės kyla aktyviau, todėl gali susidaryti sausumo įspūdis. Šildymo sezonu rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Kiek kainuoja techninė priežiūra?
Palyginti su dujų katilais ar kieto kuro katilais, priežiūra yra minimali. Vartotojas privalo pats reguliariai (kas 2–4 savaites) išsiurbti vidinio bloko filtrus – tai nieko nekainuoja. Profesionalus servisas (freono slėgio tikrinimas, šilumokaičių plovimas) rekomenduojamas kartą per metus arba dvejus ir kainuoja apie 50–100 EUR.
Ar išorinis blokas žiemą užšąla?
Išorinis blokas apšerkšnija ir tai yra normalu. Kokybiški siurbliai turi automatinę atitirpinimo funkciją. Problemos kyla tik tada, jei kondensatas neturi kur nutekėti ir po siurbliu susidaro ledo kalnas, arba jei pasirenkamas netinkamas modelis be dugno pašildymo kabelio.
Maksimalaus efektyvumo užtikrinimas
Norint, kad realybė atitiktų reklaminius pažadus, vien nusipirkti brangų įrenginį neužtenka. Vartotojų atsiliepimai aiškiai rodo, kad didžiausią nusivylimą patiria tie, kurie įrenginį naudoja neteisingai. Viena dažniausia klaidų – siurblio išjungimas nakčiai arba išeinant į darbą, tikintis sutaupyti.
Šilumos siurbliai veikia efektyviausiai, kai palaiko pastovią temperatūrą. Kiekvieną kartą, kai leidžiate patalpoms atvėsti, o vėliau verčiate siurblį dirbti maksimaliu pajėgumu („Turbo“ režimu), kad greitai pakeltų temperatūrą, elektros sąnaudos smarkiai išauga, o efektyvumo koeficientas krenta. Inverterinė technologija sukurta veikti lėtai, tolygiai ir palaikyti balansą.
Taip pat kritiškai svarbu teisingai parinkti galią. Per silpnas siurblys veiks nuolatine maksimalia apkrova, trumpins savo tarnavimo laiką ir naudos daug elektros. Per galingas siurblys dažnai įsijunginės ir išsijunginės („taktuos“), kas taip pat nėra ekonomiška. Todėl geriausias atsiliepimas ir didžiausias sutaupymas pasiekiamas tada, kai prieš perkant atliekamas tikslus šilumos poreikio skaičiavimas, o ne pasikliaujama nuojauta.
