Šildymo sistemos atnaujinimas ar įrengimas naujuose namuose yra vienas svarbiausių sprendimų, lemiančių ne tik būsimą komfortą, bet ir sąskaitas už energiją ateinančius kelis dešimtmečius. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visi radiatoriai atlieka tą pačią funkciją – šildo patalpas, – realybėje jų techninės savybės, efektyvumas ir pritaikomumas skirtingoms šildymo sistemoms skiriasi kardinaliai. Tinkamai parinktas radiatorius užtikrina tolygų šilumos paskirstymą, greitai reaguoja į temperatūros pokyčius ir harmoningai įsilieja į interjerą, tuo tarpu netinkamas pasirinkimas gali lemti nuolatinius gedimus, koroziją ar tiesiog nepakankamą šilumos kiekį šalčiausiomis žiemos dienomis.
Pagrindiniai radiatorių tipai ir jų skirtumai
Prieš pradedant gilintis į techninius skaičiavimus, būtina suprasti, kokios medžiagos dominuoja rinkoje ir kuo jos skiriasi. Kiekvienas metalas turi skirtingą šilumos laidumą, inerciją ir atsparumą korozijai.
Plieniniai paneliniai radiatoriai
Tai šiuo metu populiariausias pasirinkimas tiek privačiuose namuose, tiek komercinėse patalpose. Jų sėkmės paslaptis slypi puikiame kainos ir kokybės santykyje bei aukštame efektyvume.
Privalumai:
- Maža inercija: Plieniniai radiatoriai greitai įkaista ir greitai atvėsta. Tai reiškia, kad jie idealiai tinka naudoti su automatiniais termostatais, leidžiančiais tiksliai reguliuoti kambario temperatūrą.
- Efektyvumas: Dėl specialios konstrukcijos (konvektorių viduje) jie ne tik spinduliuoja šilumą, bet ir sukuria stiprų konvekcinį oro srautą.
- Estetika: Jie yra kompaktiški ir neutralios išvaizdos, todėl tinka daugumai interjerų.
Tačiau svarbu žinoti, kad plienas yra jautrus deguoniui. Todėl šie radiatoriai neturėtų būti montuojami atvirose šildymo sistemose (kur į vandenį patenka oras) arba drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose, jei nėra padengti specialia antikorozine danga.
Aliuminiai radiatoriai
Aliuminis pasižymi itin aukštu šilumos laidumu, todėl šie prietaisai įšyla greičiausiai iš visų tipų. Jie dažnai pasirenkami renovuojant senus daugiabučius arba individualiuose namuose.
Esminis aliuminio radiatorių bruožas – sekcinė konstrukcija. Tai leidžia vartotojui pačiam (arba su santechniko pagalba) padidinti arba sumažinti radiatoriaus galią, pridedant arba nuimant sekcijas. Tai labai patogu, jei po montavimo paaiškėja, kad šilumos šiek tiek trūksta.
Svarbus įspėjimas: Aliuminis yra chemiškai aktyvus metalas. Jei jūsų šildymo sistemoje yra varinių vamzdžių ar detalių, būtina naudoti dielektrines tarpines, kad išvengtumėte elektrocheminės korozijos. Taip pat aliuminiams radiatoriams labai svarbus šilumnešio (vandens) pH lygis.
Bimetaliniai radiatoriai
Tai hibridinis sprendimas, sukurtas specialiai sistemoms su aukštu slėgiu arba prastos kokybės šilumnešiu. Iš išorės jie atrodo kaip aliuminiai radiatoriai, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai, kuriais teka vanduo.
Ši konstrukcija sujungia geriausias abiejų metalų savybes: aliuminio korpusas puikiai atiduoda šilumą, o plieninė šerdis atlaiko didžiulį slėgį (iki 30-40 barų) ir yra atsparesnė korozijai. Tai yra geriausias, nors ir brangesnis, pasirinkimas senos statybos daugiabučiams, prijungtiems prie centrinių miesto tinklų, kur galimi hidrauliniai smūgiai.
Ketaus (špižiniai) radiatoriai
Nors daugelis juos laiko atgyvena, ketus vis dar turi savo vietą rinkoje, ypač retro stiliaus interjeruose arba kietojo kuro katilinėse. Ketaus radiatoriai pasižymi milžiniška šilumine inercija – jie labai ilgai įšyla, bet taip pat ilgai spinduliuoja šilumą net ir išjungus šildymą.
Jų pagrindinis privalumas – ilgaamžiškumas ir atsparumas korozijai. Ketaus radiatoriai gali tarnauti 50 metų ir ilgiau. Tačiau dėl didelio svorio ir lėtos reakcijos jie yra sunkiai suderinami su moderniomis, automatizuotomis šildymo sistemomis.
Kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą galią?
Viena dažniausių klaidų – radiatorių pirkimas „iš akies” arba pasikliaujant tik radiatoriaus dydžiu. Fiziniai matmenys tiesiogiai nenurodo galios, nes ji priklauso nuo radiatoriaus tipo (pvz., viengubas, dvigubas ar trigubas plokščių skaičius).
Standartinė taisyklė senesnės statybos (neapšiltintiems ar mažai apšiltintiems) namams yra apie 100 W šilumos galios vienam kvadratiniam metrui, esant standartiniam lubų aukščiui (iki 2,7 m). Tačiau naujos statybos A, A+ ar A++ klasės namuose šis poreikis gali kristi iki 40-50 W/m².
Skaičiuojant tiksliau, būtina įvertinti:
- Lango dydį ir stiklo paketų kokybę: Dideli vitrininiai langai reikalauja daugiau šilumos kompensavimo, kad nesusidarytų „šalčio siena”.
- Sienų izoliaciją: Kuo storesnis apšiltinimo sluoksnis, tuo mažesnės galios radiatoriaus reikės.
- Patalpos vietą: Kampiniams kambariams arba kambariams su dviem lauko sienomis rekomenduojama pridėti 15-20% galios rezervo.
- Šilumnešio temperatūrą: Tai kritinis faktorius. Gamintojai dažniausiai nurodo galią esant 75/65/20°C režimui (paduodama/grįžtama/kambario temperatūra). Jei planuojate naudoti šilumos siurblį, kur temperatūros žemesnės (pvz., 45/35/20°C), radiatoriaus galingumas krenta kelis kartus, todėl reikės žymiai didesnio fizinio dydžio prietaiso.
Techniniai žymėjimai: ką reiškia skaičiai 11, 22, 33?
Renkantis plieninius radiatorius, dažnai susiduriama su dviejų skaitmenų kodais. Tai nėra atsitiktiniai skaičiai – jie nurodo radiatoriaus struktūrą ir gylį, kas tiesiogiai lemia jo galią.
- Tipas 11: Viena plokštė, kuria teka vanduo, ir viena konvekcinė briauna. Tai patys ploniausi radiatoriai, tinkantys ten, kur mažai vietos (pvz., siauruose koridoriuose), tačiau jų galia yra mažiausia.
- Tipas 22: Dvi plokštės ir dvi konvekcinės briaunos tarp jų. Tai populiariausias „standartas”, suteikiantis optimalų gylio (apie 10 cm) ir galios balansą.
- Tipas 33: Trys plokštės ir trys konvekcinės briaunos. Tai galingiausi, bet ir storiausi (apie 15-16 cm) radiatoriai. Jie naudojami tada, kai reikia didelės galios, bet sienos plotis (vieta po langu) yra ribotas.
Prijungimo būdai: šoninis ar apatinis?
Radiatoriaus pasirinkimas priklauso ir nuo to, kaip jūsų namuose išvedžioti vamzdžiai. Nors techniškai šilumos atidavimas mažai priklauso nuo prijungimo būdo, estetika ir montavimo patogumas skiriasi.
Šoninis prijungimas dažniausiai sutinkamas senos statybos daugiabučiuose, keičiant ketaus radiatorius. Vamzdžiai ateina iš stovo šone. Tuo tarpu apatinis prijungimas yra standartas naujoje statyboje. Vamzdžiai paslėpti grindyse arba sienoje ir išeina tiesiai po radiatoriumi. Tokie radiatoriai dažnai turi įmontuotą termostatinį ventilį, todėl atrodo estetiškiau – vamzdžių praktiškai nesimato.
Svarbu paminėti ir universalus radiatorius, kurie turi pajungimo galimybes tiek šone, tiek apačioje, suteikiant lankstumo montavimo metu, tačiau jie paprastai yra brangesni.
Montavimo vieta ir oro cirkuliacija
Net pats brangiausias radiatorius neveiks efektyviai, jei bus sumontuotas netinkamai. Fizika diktuoja, kad geriausia vieta radiatoriui – po langu. Kodėl? Langas yra šalčiausia kambario vieta. Nuo stiklo sklindantis šaltas oras leidžiasi žemyn, o nuo radiatoriaus kylantis šiltas oras jį pasitinka. Taip sukuriamas šiluminis barjeras, neleidžiantis šalčiui sklisti grindimis.
Montuojant būtina laikytis minimalių atstumų:
- Nuo grindų: bent 10-15 cm. Tai reikalinga, kad šaltas oras galėtų laisvai patekti į radiatoriaus apačią ir sušilti (konvekcija).
- Nuo palangės: bent 10-15 cm. Jei palangė visiškai uždengia radiatorių viršuje, šiltas oras negali laisvai kilti į viršų, ir efektyvumas sumažėja 10-15%.
- Nuo sienos: paprastai 3-5 cm, ką užtikrina standartiniai laikikliai.
Draudžiama radiatorius uždengti storomis užuolaidomis, baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis. Kiekviena kliūtis oro srautui reiškia, kad katilas turės dirbti daugiau, o kambaryje vis tiek bus vėsiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu keisti ketaus radiatorius į plieninius daugiabutyje?
Taip, dažniausiai galima, tačiau būtina suderinti projektą su namo administratoriumi ar šilumos tinklais. Taip pat svarbu parinkti radiatorių, kurio darbinis slėgis atitinka sistemos slėgį. Senuose daugiabučiuose saugiausias pasirinkimas dažnai yra bimetaliniai radiatoriai dėl jų atsparumo slėgio svyravimams.
Kodėl radiatorius šyla tik viršuje, o apačia šalta?
Jei viršus karštas, o apačia drungna – tai normalu, reiškia radiatorius atiduoda šilumą. Tačiau jei viršus šaltas, o apačia šilta – sistemoje yra oro. Jei radiatorius šyla netolygiai „dėmėmis” arba visas yra drungnas, kai vamzdžiai karšti, gali būti užsikimšęs ventilis arba sutrikusi cirkuliacija (subalansavimo problema).
Kaip dažnai reikia nuorinti radiatorius?
Radiatorius rekomenduojama profilaktiškai nuorinti prasidedant kiekvienam šildymo sezonui. Taip pat tai reikia daryti, jei girdite gurguliavimą ar jaučiate, kad viršutinė radiatoriaus dalis nešyla.
Ar verta rinktis dizainerių kurtus radiatorius?
Dekoratyviniai radiatoriai (vertikalūs, vamzdiniai, spalvoti) puikiai atrodo ir gali tapti interjero akcentu. Tačiau dažnai jų kaina yra žymiai didesnė, o šiluminė galia, lyginant su to paties dydžio standartiniais paneliniais radiatoriais, gali būti mažesnė. Rinkdamiesi dizainą, visada pirmiausia tikrinkite galingumo parametrus.
Kuo skiriasi C tipo ir V tipo radiatoriai?
Tai dažnas žymėjimas plieniniams radiatoriams. C tipas (Compact) – tai radiatoriai su šoniniu pajungimu. V tipas (Ventil) – radiatoriai su apatiniu pajungimu ir įmontuotu termostatiniu vožtuvu.
Termostatinis valdymas ir sistemos balansavimas
Pats radiatorius yra tik geležies gabalas be tinkamo valdymo mechanizmo. Norint pasiekti maksimalų komfortą ir ekonomiją, būtina naudoti termostatines galvutes. Tai paprasti prietaisai, montuojami ant radiatoriaus vožtuvo, kurie matuoja kambario oro temperatūrą. Kai kambarys įšyla iki nustatytos ribos (pvz., nuo saulės ar buitinių prietaisų), termostatas automatiškai uždaro vandens srautą į radiatorių.
Šiuolaikinėje rinkoje vis labiau populiarėja elektroninės arba išmaniosios termostatinės galvutės. Jos leidžia programuoti temperatūrą pagal valandas (pvz., sumažinti šildymą, kai nieko nėra namuose) ir valdyti šilumą telefonu. Ekspertai skaičiuoja, kad vien pakeitus senus rankinius ventilius į termostatinius, galima sutaupyti iki 20% šildymo energijos.
Galiausiai, net ir geriausi radiatoriai su išmaniais termostatais neveiks tobulai, jei visa šildymo sistema nebus subalansuota. Hidraulinis balansavimas užtikrina, kad karštas vanduo tolygiai pasiektų tiek arčiausiai katilo esančius, tiek tolimiausius radiatorius. Be balansavimo dažnai pasitaiko situacija, kai viename kambaryje radiatoriai „kepa”, o kitame – vos drungni, nors nustatymai vienodi.
