Renkantis namų šildymo sistemą, modernūs technologiniai sprendimai dažnai vilioja pažadais apie itin mažas sąskaitas ir visišką komfortą. Šilumos siurbliai oras-vanduo pastaraisiais metais tapo dominuojančiu pasirinkimu naujos statybos ir renovuotuose būstuose Lietuvoje. Tačiau vartotojams vis dar kyla daugybė klausimų: ar gamintojų deklaruojamas efektyvumas atitinka realybę mūsų klimato sąlygomis? Kiek iš tikrųjų elektros energijos suvartoja šie įrenginiai spaudžiant lietuviškam šaltukui ir ką apie tai mano žmonės, jau keletą žiemų praleidę su šia sistema? Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime ne tik teorinius skaičiavimus, bet ir realią gyventojų patirtį bei veiksnius, kurie gali drastiškai pakeisti galutinę sąskaitą už elektrą.
Kaip veikia efektyvumas: COP ir SCOP rodikliai
Prieš pradedant skaičiuoti realias išlaidas, būtina suprasti, kaip matuojamas šilumos siurblių efektyvumas. Dažniausiai reklaminiuose lankstinukuose matote trumpinį COP (angl. Coefficient of Performance). Tai momentinis naudingo veikimo koeficientas. Pavyzdžiui, jei COP yra 4, tai reiškia, kad sunaudojęs 1 kW elektros energijos, siurblys pagamina 4 kW šilumos energijos.
Tačiau COP yra kintamas dydis. Jis priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: lauko oro temperatūros ir šildymo sistemos vandens temperatūros. Gamintojai dažnai nurodo COP prie +7°C lauko temperatūros ir +35°C vandens temperatūros (grindiniam šildymui).
Kodėl tai svarbu žinoti?
- Kai lauke temperatūra krenta iki -15°C ar -20°C, COP gali sumažėti iki 2 ar net mažiau.
- Jei namuose įrengti radiatoriai, kuriems reikalinga +55°C ar aukštesnė temperatūra, siurblio efektyvumas taip pat mažėja, nes kompresoriui tenka dirbti intensyviau.
Todėl vertinant realias sąnaudas, tikslingiau žiūrėti į SCOP (sezoninį naudingo veikimo koeficientą), kuris įvertina siurblio darbą viso šildymo sezono metu, įskaitant ir šiltesnes, ir labai šaltas dienas.
Realios elektros sąnaudos pagal namo tipą
Nėra vieno skaičiaus, kuris tiktų visiems, tačiau remiantis sukauptais duomenimis ir energetinio audito ataskaitomis, galime išskirti tris pagrindinius scenarijus. Skaičiavimai pateikiami orientaciniam 120–150 kv. m namui, palaikant vidutinę 21–22°C temperatūrą.
1. A++ klasės naujos statybos namas
Tai idealus scenarijus šilumos siurbliui oras-vanduo. Tokie namai yra itin sandarūs, turi rekuperacinę vėdinimo sistemą ir beveik visada – grindinį šildymą.
Vidutinės sąnaudos: Apie 2500–3500 kWh per metus (šildymui ir karšto vandens ruošimui).
Tokiame name šilumos siurblys dirba itin efektyviai, nes šilumos nuostoliai per sienas ir langus yra minimalūs, o grindiniam šildymui nereikia aukštos temperatūros termofikato. Šalčiausią žiemos mėnesį sąskaita už elektrą šildymui gali siekti apie 80–120 Eur (priklausomai nuo elektros tarifo), o metinis vidurkis yra labai patrauklus.
2. B arba C klasės (renovuotas) namas
Tai dažniausiai senesnės statybos namai, kurie buvo apšiltinti, pakeisti langai, tačiau galbūt liko šalčio tiltų arba naudojama radiatorinė (arba mišri) šildymo sistema.
Vidutinės sąnaudos: Apie 4500–6500 kWh per metus.
Čia elektros suvartojimas jau žymiai didesnis. Jei namas naudoja radiatorius, siurblys turi ruošti karštesnį vandenį, kas mažina efektyvumą. Šalčiausią mėnesį sąskaita gali išaugti iki 200–300 Eur. Svarbu paminėti, kad net ir tokiu atveju tai dažnai pigiau nei šildymas dujomis (esant aukštoms dujų kainoms) ir nepalyginamai patogiau nei kietas kuras.
3. Seni, nerenovuoti namai su sena sistema
Montuoti šilumos siurblį oras-vanduo į visiškai neapšiltintą namą su senais ketiniais radiatoriais yra rizikinga investicija.
Vidutinės sąnaudos: Gali viršyti 10 000 kWh per metus.
Tokiu atveju siurblys dažnai veiks maksimaliu pajėgumu, dažnai įsijungs elektriniai tenai (papildomas šildytuvas), todėl sąskaitos gali būti šokiruojančios. Ekspertai rekomenduoja pirmiausia investuoti į namo apšiltinimą, o tik tada keisti šildymo sistemą.
Gyventojų atsiliepimai: privalumai ir trūkumai
Interneto forumuose ir socialinių tinklų grupėse diskusijos apie šilumos siurblius verda nuolat. Apibendrinus tūkstančius komentarų, išryškėja tendencijos, kurios ne visada atsispindi reklamoje.
Kuo džiaugiasi vartotojai?
- Komfortas ir laisvė: Tai dažniausiai minimas privalumas. Nereikia dirbti „kūriku”, nešioti malkų, valyti pelenų. Sistema veikia automatiškai.
- Valdymas telefonu: Dauguma šiuolaikinių siurblių turi Wi-Fi modulius. Gyventojai džiaugiasi galimybe padidinti temperatūrą grįžtant namo ar stebėti sąnaudas atostogų metu.
- Vėsinimo funkcija: Vasaros metu daugelis naudoja tą pačią sistemą namų vėsinimui (per grindis arba fankoilus), kas yra didelis pliusas lyginant su dujiniais ar kieto kuro katilais.
Kuo skundžiasi vartotojai?
- Triukšmas: Nors nauji modeliai tylesni, išorinis blokas vis tiek skleidžia garsą. Gyventojai, sumontavę bloką po miegamojo langu arba per arti kaimynų tvoros, dažnai gailisi dėl netinkamai parinktos vietos.
- Atitirpinimo ciklai (Defrost): Drėgnu ir vėsiu oru (apie 0°C – +5°C) išorinis blokas dažnai apšąla ir įsijungia atitirpinimo režimas. Tuo metu siurblys trumpam nustoja šildyti namus ir naudoja energiją ledo tirpinimui. Kai kuriuos vartotojus tai erzina dėl laikinų temperatūros svyravimų sistemoje.
- Sąskaitų šuoliai žiemą: Žmonės, kurie neįvertino namo sandarumo, sausio ar vasario mėnesį gauna sąskaitas, kurios gerokai viršija lūkesčius. Dažnas skundas: „Pardavėjas sakė mokėsiu 50 eurų, o moku 150 eurų”. Tai dažniausiai neteisingų lūkesčių arba prasto projektavimo pasekmė.
Veiksniai, kurie nepastebimai didina elektros sąnaudas
Net ir turint gerą siurblį bei šiltą namą, sąskaitos gali būti didesnės nei pas kaimyną. Kodėl taip nutinka? Štai keletas paslėptų „ryklių”:
- Neteisinga šildymo kreivė: Jei nustatyta per aukšta išeinančio vandens temperatūra, siurblys dirba neefektyviai. Grindiniam šildymui dažniausiai pakanka 30–35°C, nereikėtų be reikalo nustatyti 40°C.
- Termostatai kiekviename kambaryje: Nors skamba logiškai, šilumos siurbliams oras-vanduo geriau veikti tolygiai, be dažno „uždarymo/atidarymo” kontūrų. Atvira sistema (kai reguliuojama pagal lauko temperatūrą, o ne pagal kiekvieno kambario termostatą atskirai) dažnai veikia taupiau, nes išvengiama dažno siurblio startavimo/stabdymo (taktavimo).
- Karšto vandens ruošimas: Jei nustatote, kad boileryje vanduo nuolat būtų +55°C ar +60°C, elektros sąnaudos bus didelės. Dažnai pakanka +45°C arba +48°C kasdieniam naudojimui, o aukštesnę temperatūrą (legionelių profilaktikai) galima įjungti kartą per savaitę.
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra realus šilumos siurblio tarnavimo laikas?
Kokybiško šilumos siurblio tarnavimo laikas yra apie 15–20 metų. Tačiau kompresorius, kaip labiausiai apkrauta dalis, gali reikalauti keitimo po 10–12 metų, priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir teisingo parinkimo (svarbu, kad siurblys nebūtų per silpnas ir nenuolat dirbtų maksimaliomis apsukomis).
Ar šilumos siurblys veiks dingus elektrai?
Ne, šilumos siurbliui reikalinga elektra. Skirtingai nei kai kurie kieto kuro katilai, kurie gali veikti su natūralia trauka (nors ir jiems dažniausiai reikia cirkuliacinių siurblių), šis įrenginys be elektros neveiks. Rekomenduojama turėti generatorių arba nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS), jei gyvenate vietovėje, kur dažnai dingsta elektra.
Ar verta rinktis galingesnį siurblį „atsargai”?
Tai viena dažniausių klaidų. Per galingas siurblys (pvz., 12 kW ten, kur reikia 6 kW) dažnai įsijunginės ir išsijunginės (taktuos), nes labai greitai pasieks reikiamą temperatūrą. Tai trumpina kompresoriaus amžių ir didina elektros sąnaudas. Geriausia galią parinkti tiksliai pagal šilumos poreikio auditą.
Kokia yra „bivalentinė temperatūra”?
Tai lauko oro temperatūra, žemiau kurios šilumos siurblys vienas pats nebepajėgia sušildyti namo ir į pagalbą pasitelkia elektrinius tenus. Lietuvoje optimali bivalentinė temperatūra skaičiuojama apie -7°C ar -10°C. Jei tenai įsijungia jau prie -2°C, siurblys parinktas per silpnas.
Investicijos grąža ir derinimas su saulės elektrinėmis
Vertinant šilumos siurblius oras-vanduo, negalima žiūrėti tik į vieno mėnesio sąskaitą. Tai yra ilgalaikė investicija į infrastruktūrą. Nors pradinė įrengimo kaina (kuri gali svyruoti nuo 6000 iki 12000 eurų su montavimu) yra nemaža, eksploataciniai kaštai yra vieni mažiausių rinkoje, nusileidžiantys tik malkoms (kurios reikalauja fizinio darbo) arba geoterminiam šildymui (kurio įrengimas žymiai brangesnis).
Didžiausią ekonominį efektą pasiekia tie namų ūkiai, kurie šilumos siurblį derina su nuosava arba nutolusia saulės elektrine. Lietuvoje veikiant gaminančio vartotojo schemai, vasarą sukauptą elektros energiją galima panaudoti žiemą šildymui. Tokiu atveju realios mėnesinės išlaidos šildymui tampa simbolinės (mokamas tik pasaugojimo mokestis), o sistema atsiperka žymiai greičiau. Žvelgiant į ateitį, kai pastatų energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, o iškastinio kuro naudojimas bus vis labiau ribojamas, oras-vanduo sistema kartu su atsinaujinančia elektros energija išlieka vienu perspektyviausių ir tvariausių pasirinkimų Lietuvos klimato sąlygomis.
