Visoje Lietuvoje vykstant masiniam senųjų elektros apskaitos prietaisų keitimui į naujos kartos išmaniuosius skaitiklius, socialiniuose tinkluose ir kaimynų pokalbiuose vis dažniau pasigirsta nerimo gaidelė. Gyventojai dalijasi istorijomis apie staiga išaugusias sąskaitas iškart po to, kai namuose apsilankė inžinierius ir sumontavo naująjį įrenginį. Natūralu, kad kyla klausimas: ar naujoji technologija yra suprogramuota taip, kad „prisuktų“ daugiau kilovatvalandžių, ar tiesiog mes dešimtmečius gyvenome iliuzijoje apie savo tikrąjį elektros suvartojimą? Energetikos ekspertai ir inžinieriai pateikia išsamius paaiškinimus, kurie padeda atskirti mitus nuo techninės realybės ir suprasti, kodėl skaičiai sąskaitose gali pasikeisti.
Technologinis šuolis: kuo skiriasi senieji ir naujieji prietaisai?
Norint suprasti sąskaitų pokyčius, pirmiausia būtina suvokti esminį skirtumą tarp senųjų indukcinių (diskinių) ir naujųjų išmaniųjų skaitiklių. Daugelis mūsų esame pripratę prie juodų dėžučių su besisukančiu disku. Tai – mechaniniai prietaisai, kurių veikimo principas paremtas elektromagnetine indukcija. Srovė, tekėdama per rites, sukuria magnetinį lauką, kuris suka aliumininį diską. Šis diskas per krumpliaračių sistemą suka skaitiklio mechanizmą.
Tuo tarpu naujieji išmanieji skaitikliai yra visiškai elektroniniai prietaisai. Juose nėra judančių dalių, kurios galėtų susidėvėti ar strigti. Elektros energijos kiekis matuojamas skaitmeniniu būdu, naudojant tikslius srovės ir įtampos jutiklius, o duomenys realiuoju laiku perduodami tiekėjui. Ekspertai pabrėžia, kad šis technologinis skirtumas yra pagrindinė priežastis, kodėl rodmenys gali skirtis.
Ar senieji skaitikliai mums „dovanojo“ elektrą?
Vienas iš dažniausiai inžinierių pateikiamų argumentų yra susijęs su mechaninių prietaisų nusidėvėjimu. Senieji indukciniai skaitikliai, veikdami dešimtmečius, neišvengiamai praranda tikslumą. Mechaninėse dalyse atsiranda trintis, dulkės kaupiasi ant guolių, o tepalas tirštėja. Dėl šių fizinių veiksnių disko sukimasis ilgainiui lėtėja.
Ekspertai išskiria keletą svarbių aspektų:
- Metrologinė paklaida: Senų mechaninių skaitiklių leistina paklaida dažnai būdavo didesnė nei šiuolaikinių standartų, o dėl senėjimo procesų jie dažniausiai pradėdavo rodyti mažiau, nei buvo suvartojama iš tikrųjų. Skaičiuojama, kad 20–30 metų senumo prietaisas gali fiksuoti 5–10 proc. mažesnį suvartojimą.
- Startinė srovė: Senieji skaitikliai turėjo gana aukštą nejautrumo ribą. Tai reiškia, kad jei namuose veikdavo tik labai mažos galios prietaisas (pvz., budėjimo režimu paliktas televizorius ar telefono įkroviklis), senasis diskas galėjo tiesiog nesisukti, nes jėgos neužtektų įveikti mechaninę trintį.
Pakeitus tokį „pavargusį“ prietaisą į naują, itin tikslų elektroninį skaitiklį, vartotojas pamato realų vaizdą. Tai nėra dirbtinis sąskaitos padidinimas – tai grįžimas prie tikslios apskaitos. Deja, vartotojui tai atrodo kaip pabrangimas, nors iš tiesų ilgą laiką jis mokėjo už mažesnį kiekį energijos, nei realiai suvartojo.
„Vampyrai“ namuose ir mažos apkrovos fiksavimas
Išmanieji skaitikliai pasižymi itin dideliu jautrumu. Jie fiksuoja net ir menkiausią elektros srovės tekėjimą. Tai dažnai tampa staigmena gyventojams, kurie įsitikinę, kad „nieko nenaudoja“. Šiuolaikiniuose namuose gausu prietaisų, kurie vartoja elektrą net ir tada, kai yra išjungti, bet palikti įjungti į rozetę. Tai vadinamieji energetiniai „vampyrai“.
Naujasis skaitiklis tiksliai suskaičiuoja energiją, kurią suvartoja:
- Wi-Fi maršrutizatoriai (veikiantys 24/7);
- Mikrobangų krosnelės su laikrodžiais;
- Televizoriai ir žaidimų konsolės budėjimo (stand-by) režimu;
- Kompiuterių monitoriai ir nešiojamų kompiuterių įkrovikliai;
- Išmaniojo namo sistemos elementai.
Nors kiekvienas atskirai šis prietaisas suvartoja nedaug, visuma per mėnesį gali sudaryti reikšmingą kilovatvalandžių skaičių. Senasis mechaninis skaitiklis šių mažų srovių dažnai tiesiog „nepamatydavo“ dėl minėtos mechaninės trinties.
Psichologinis faktorius ir deklaravimo įpročiai
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į žmogiškąjį faktorių. Naudojant senuosius skaitiklius, gyventojai patys deklaruodavo rodmenis. Dažnas atvejis, kai vartotojai deklaruodavo vidutinį suvartojimą (pvz., kas mėnesį rašydavo lygiai 100 kWh), neatsižvelgdami į tai, kad žiemą suvartoja daugiau, o vasarą – mažiau. Taip susidarydavo skirtumas tarp deklaruoto ir realaus rodmens.
Įdiegus išmanųjį skaitiklį, duomenys nuskaitomi automatiškai ir tiksliai tą dieną, kai baigiasi ataskaitinis laikotarpis. Nebelieka galimybės „pataupyti“ rodmenų vėlesniam laikui arba suapvalinti skaičių savo naudai. Tai reiškia, kad sąskaita ateina už tiksliai tą kiekį, kuris buvo suvartotas, o ne už tą, kurį vartotojas „manė“ suvartojęs. Jei keitimas įvyko žiemą, kai natūraliai vartojama daugiau elektros (šildymas, apšvietimas, daugiau laiko namuose), o vartotojas buvo įpratęs mokėti fiksuotą sumą, šokas gavus sąskaitą yra garantuotas.
Ar įmanomas skaitiklio gedimas?
Nors technologijos pažengusios, technika yra technika, ir gedimų pasitaiko, nors jie yra itin reti. Visgi, pasak ekspertų, tikimybė, kad išmanusis skaitiklis suges taip, jog pradės „sukti“ į didesnę pusę, yra minimali. Dažniau elektronikos gedimai lemia tai, kad skaitiklis visiškai nustoja veikti arba ekranas nieko neberodo.
Kiekvienas skaitiklis prieš patenkant pas vartotoją praeina griežtą metrologinę patikrą. Tai yra sertifikuoti prietaisai, atitinkantys Europos Sąjungos standartus. Jei vartotojui kyla pagrįstų įtarimų, jis turi teisę kreiptis į tinklų operatorių dėl neeilinės metrologinės patikros. Tačiau praktika rodo, kad absoliučia dauguma atvejų patikra patvirtina, jog skaitiklis veikia tiksliai, o padidėjusio suvartojimo priežasčių reikia ieškoti namų vidaus tinkle arba pasikeitusiuose įpročiuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar išmanusis skaitiklis naudoja elektrą ir kas už ją moka?
Taip, kaip ir bet kuris elektroninis prietaisas, skaitiklis naudoja minimalų kiekį elektros energijos savo veikimui (duomenų perdavimui, ekrano švietimui). Tačiau ši energija yra apskaitoma atskirai ir nėra įtraukiama į vartotojo sąskaitą. Vartotojas moka tik už tą elektrą, kuri praeina pro skaitiklį į jo namų tinklą.
Ar naujas skaitiklis skleidžia kenksmingą spinduliuotę?
Išmanieji skaitikliai duomenims perduoti naudoja radijo ryšį (dažniausiai mobiliojo ryšio tinklus arba PLC technologiją laidais). Jų skleidžiamos elektromagnetinės bangos yra griežtai reglamentuotos ir yra žymiai silpnesnės nei tos, kurias skleidžia jūsų mobilusis telefonas, laikomas prie ausies, ar namų Wi-Fi maršrutizatorius. Poveikio sveikatai nėra.
Ar galiu atsisakyti išmaniojo skaitiklio įrengimo?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, skaitikliai yra elektros skirstymo operatoriaus (ESO) nuosavybė. Vartotojas privalo suteikti galimybę operatoriui pakeisti apskaitos prietaisą, kai baigiasi jo metrologinės patikros galiojimas arba vykdoma planinė modernizacija. Atsisakyti keitimo teisinio pagrindo dažniausiai nėra.
Ką daryti, jei sąskaita atrodo nepagrįstai didelė?
Pirmiausia rekomenduojama atlikti paprastą testą: išjungti visus saugiklius (automatukus) namuose ir stebėti skaitiklį. Jei rodmenys vis dar keičiasi (mirksi impulsų lemputė), gali būti gedimas izoliacijoje arba kažkas prisijungęs prie jūsų tinklo. Jei skaitiklis sustoja, tuomet verta įsigyti buitinį energijos matuoklį (kišamą į rozetę) ir patikrinti atskirų prietaisų suvartojimą – galbūt senas šaldytuvas ar elektrinis šildytuvas veikia netvarkingai.
Praktinė nauda ir kaip sutaupyti naudojant naujus duomenis
Užuot bijojus naujųjų skaitiklių, ekspertai pataria išnaudoti jų teikiamas galimybes. Pagrindinis išmaniųjų skaitiklių privalumas – detalumas. Prisijungę prie operatoriaus savitarnos svetainės, vartotojai gali matyti savo elektros suvartojimą valandų tikslumu (o kartais ir dar tiksliau). Tai yra galingas įrankis taupymui.
Analizuodami šiuos duomenis, galite pamatyti tikslius vartojimo pikus. Pavyzdžiui, galbūt pamatysite, kad naktį, kai visi miega, suvartojimas vis tiek išlieka aukštas – tai signalas ieškoti „vampyrų“ arba netvarkingo elektrinio boilerio. Taip pat, turint išmanųjį skaitiklį, atsiranda galimybė rinktis su biržos kaina susietus planus. Tai leidžia galingus prietaisus (skalbimo mašinas, elektromobilių krovimą) naudoti tuo metu, kai elektra biržoje yra pigiausia, ar net kai jos kaina yra neigiama. Taigi, nors pradinis tikslesnis apskaičiavimas gali šiek tiek padidinti sąskaitą dėl pašalintos senų prietaisų paklaidos, ilgalaikėje perspektyvoje išmanioji apskaita suteikia visus įrankius vartoti elektrą efektyviau ir mokėti mažiau.
