Artėjant šildymo sezonui ar gavus pirmąsias sąskaitas už šilumą, daugelis daugiabučių ir privačių namų gyventojų susimąsto apie būdus, kaip sumažinti išlaidas neaukojant komforto. Nors dažniausiai kalbama apie pastatų renovaciją, sienų šiltinimą ar langų keitimą, neretai pamirštama viena esminė grandis – radiatoriai. Būtent jie yra galutinis taškas, per kurį šiluma iš sistemos patenka į jūsų kambarius. Seni, užkalkėję ar netinkamai parinkti šildymo prietaisai gali drastiškai sumažinti šildymo sistemos efektyvumą, todėl net ir esant aukštai termofikacinio vandens temperatūrai, kambariuose gali būti vėsu. Šildymo sistemų ekspertai vieningai sutaria: tinkamai parinktas radiatoriaus tipas, atsižvelgiant į būsto specifiką ir centrinio šildymo sistemos parametrus, yra vienas tiesiausių kelių į mažesnes sąskaitas ir jaukesnius namus.
Kodėl centrinio šildymo sistemoms tinka ne visi radiatoriai?
Prieš skubant į parduotuvę ir renkantis radiatorių tik pagal jo išvaizdą ar kainą, būtina suprasti, kuo centrinis šildymas skiriasi nuo autonominio (dujinio ar kieto kuro katilo nuosavame name). Centrinėse sistemose, ypač senos statybos daugiabučiuose, veikia visai kiti dėsniai ir rizikos faktoriai:
- Didelis slėgis ir hidrauliniai smūgiai: Daugiabučių sistemose slėgis yra gerokai didesnis nei privačiuose namuose. Paleidžiant sistemą rudenį ar atliekant bandymus, galimi staigūs slėgio šuoliai (hidrauliniai smūgiai), kurie silpnesnius radiatorius gali tiesiog suplėšyti.
- Prasta vandens kokybė: Termofikacinis vanduo centrinėse sistemose dažnai būna nešvarus, jame gali būti abrazyvinių dalelių, kurios veikia kaip švitrinis popierius, bei cheminių priemaišų, skatinančių koroziją.
- Oro kamščiai: Centrinėse sistemose dažniau pasitaiko oro, kuris, reaguodamas su tam tikrais metalais, gali sukelti oksidaciją ir dujų kaupimąsi.
Dėl šių priežasčių ekspertų rekomendacijos daugiabučių gyventojams skiriasi nuo patarimų tiems, kurie turi nuosavą namą. Netinkamai parinktas metalas gali ne tik greitai surūdyti, bet ir sukelti avariją, užliejant kaimynus.
Bimetaliniai radiatoriai – ekspertų pasirinkimas Nr. 1 daugiabučiams
Jeigu klaustumėte inžinieriaus, koks radiatorius yra patvariausias ir efektyviausias būtent daugiabučio butui, atsakymas dažniausiai būtų – bimetalinis radiatorius. Kaip sufleruoja pavadinimas, šie prietaisai pagaminti iš dviejų metalų, sujungiant geriausias jų savybes.
Jų konstrukcija yra unikali: viduje esantis vamzdelis, kuriuo teka vanduo, yra pagamintas iš plieno (kartais vario), o išorinis korpusas – iš aliuminio. Kodėl tai efektyvu?
- Atsparumas slėgiui: Plieninis rėmas atlaiko milžinišką slėgį (kai kurie modeliai net iki 30–40 barų), todėl jiems nebaisūs jokie hidrauliniai smūgiai, būdingi miesto tinklams.
- Atsparumas korozijai: Vanduo liečiasi tik su plienu, kuris yra atsparesnis šarmingam termofikaciniam vandeniui nei aliuminis.
- Puikus šilumos atidavimas: Išorinis aliuminio sluoksnis pasižymi puikiu šilumos laidumu. Tai reiškia, kad radiatorius greitai įkaista ir greitai atiduoda šilumą į aplinką, leidžiant efektyviai reguliuoti kambario temperatūrą.
Nors bimetaliniai radiatoriai yra brangesni už kitus tipus, jų ilgaamžiškumas (dažnai 20 metų ir daugiau) bei saugumas atperka pradinę investiciją.
Plieniniai radiatoriai – aukso viduriukas
Plieniniai plokštiniai radiatoriai yra populiariausias pasirinkimas renovuotuose namuose arba sistemose, kur slėgis yra stabilizuotas. Jie yra estetiški, kompaktiški ir pasižymi geru kainos bei kokybės santykiu.
Jų efektyvumo paslaptis slypi mažoje vandens talpoje ir dideliame konvekcijos plote. Plieniniai radiatoriai turi specialias konvekcines plokšteles, kurios padeda orui greičiau cirkuliuoti. Dėl mažos inercijos (jie greitai įkaista ir greitai atvėsta) šie radiatoriai idealiai tinka darbui su termostatinėmis galvutėmis. Tai leidžia tiksliai valdyti temperatūrą ir sutaupyti iki 15–20 % šilumos energijos, lyginant su senais ketaus radiatoriais be reguliavimo galimybės.
Tačiau ekspertai įspėja: plieniniai radiatoriai bijo deguonies. Jei sistema dažnai išleidžiama (pavyzdžiui, vasarą), plienas pradeda rūdyti iš vidaus. Todėl jie tinka tik toms sistemoms, kurios visus metus yra užpildytos vandeniu.
Kodėl aliuminiai radiatoriai tinka ne visur?
Aliuminio radiatoriai dažnai vilioja pirkėjus savo lengvumu, patraukliu dizainu ir didžiausiu šilumos atidavimo koeficientu. Iš tiesų, pagal šilumos atidavimą jie yra lyderiai. Tačiau jungti juos į seną centrinio šildymo sistemą yra rizikinga.
Pagrindinė problema – aliuminio cheminis aktyvumas. Aliuminis reaguoja su vandeniu, jei jo pH lygis neatitinka normų (o miesto tinkluose tai sunku kontroliuoti). Šios reakcijos metu išsiskiria vandenilis, kuris kaupiasi radiatoriuje. Jei nėra automatinių nuorintojų, susikaupusios dujos gali netgi susprogdinti radiatoriaus sekciją. Be to, aliuminis sudaro galvaninę porą su variniais ar plieniniais vamzdynais, kas skatina elektrocheminę koroziją. Todėl aliuminius radiatorius geriausia rinktis nuosaviems namams su autonomine sistema, kur galite kontroliuoti vandens sudėtį.
Seno ketaus (špižiaus) radiatoriai: keisti ar palikti?
Daugelis vis dar jaučia nostalgiją seniems ketaus radiatoriams, motyvuodami tuo, kad jie „ilgai laiko šilumą“. Tai tiesa, tačiau energijos taupymo požiūriu tai yra trūkumas, o ne privalumas. Didelė inercija reiškia, kad radiatoriui įšilti reikia daug energijos ir laiko. Kai lauke staiga atšyla arba kambaryje pakyla temperatūra (nuo saulės ar buitinių prietaisų), ketaus radiatorius dar ilgai spinduliuoja karštį, perkaitindamas patalpą. Jūs atidarote langą, ir brangi šiluma iškeliauja į lauką.
Ekspertai rekomenduoja keisti senus ketaus radiatorius į modernius bimetalinius arba plieninius būtent dėl galimybės operatyviai valdyti šilumos srautus. Naujas radiatorius su termostatu reaguoja į aplinkos pokyčius per keliolika minučių, o ketaus – per kelias valandas.
Kaip pasirinkti tinkamą galią ir sutaupyti?
Net pats efektyviausias bimetalinis radiatorius nepadės sutaupyti, jei jo galia bus parinkta netinkamai. Per silpnas radiatorius vers sistemą dirbti maksimaliu režimu, bet vis tiek nepasieksite norimos temperatūros, o per galingas – kainuos brangiau ir užims daugiau vietos.
Standartinė formulė, kuria dažnai vadovaujamasi, yra 100 vatų (W) vienam kvadratiniam metrui patalpos ploto. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai tinka tik vidutiniškai apšiltintam namui su standartinėmis lubomis (iki 2,7 m). Jei gyvenate renovuotame name, jums gali užtekti ir 60–70 W/m², o jei kampiniame bute su senais langais – gali prireikti ir 120 W/m².
Papildomi taupymo elementai
Kad radiatorius veiktų maksimaliai efektyviai ir padėtų mažinti sąskaitas, būtina įdiegti keletą papildomų priemonių:
- Termostatinės galvutės: Jos automatiškai uždaro vandens tiekimą į radiatorių, kai kambarys pasiekia nustatytą temperatūrą. Tai leidžia išvengti perkaitinimo ir taupyti energiją, kai jos nereikia.
- Šilumą atspindintys ekranai: Už radiatoriaus (tarp sienos ir prietaiso) priklijuotas folijos ekranas atspindi šilumą atgal į kambarį, neleisdamas jai be reikalo šildyti lauko sienos. Tai gali padidinti efektyvumą 3–5 %.
- Neužstatyti radiatorių: Užuolaidos, baldai ar dekoratyvinės grotelės, uždengiančios radiatorių, stabdo oro cirkuliaciją ir sumažina šilumos atidavimą iki 20 %.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu keisti radiatorius šildymo sezono metu?
Teoriškai tai įmanoma, tačiau techniškai sudėtinga ir brangu. Reikia derinti su namo administratoriumi, stabdyti viso stovo šildymą ir išleisti vandenį. Geriausias laikas keitimui – pasibaigus šildymo sezonui, pavasarį arba vasarą.
Kuo skiriasi 22 ir 33 tipo plieniniai radiatoriai?
Skaičiai nurodo plokščių ir konvektorių skaičių. 22 tipas turi dvi plokštes ir du konvektorius, o 33 tipas – tris plokštes ir tris konvektorius. 33 tipas yra storesnis ir galingesnis, skirtas didesnėms patalpoms, tačiau užima daugiau vietos.
Ar verta plauti senus radiatorius vietoj keitimo?
Sistemos plovimas gali pagerinti situaciją, jei radiatoriai užsikimšę dumblu. Tačiau jei radiatoriai labai seni (ketaus) ir jų vidinės sienelės padengtos storu nuosėdų sluoksniu, plovimas gali būti neefektyvus, o metalo korozijos jis nepanaikins. Dažniausiai keitimas yra ilgalaikiškesnė investicija.
Ar bimetaliniai radiatoriai tinka privačiam namui?
Taip, jie puikiai tinka, tačiau privačiame name dažniausiai nėra aukšto slėgio, todėl bimetalinių radiatorių atsparumas čia nėra būtinas. Privačiam namui dažnai finansiškai racionaliau rinktis plieninius arba aliuminius radiatorius, nes jie pigesni, o savo funkciją atliks taip pat gerai.
Eksploatacija ir sistemos ilgaamžiškumas
Įsirengus naujus, efektyvius radiatorius, darbas nesibaigia. Norint, kad investicija atsipirktų ir prietaisai tarnautų ilgai, būtina tinkama priežiūra. Vienas svarbiausių veiksnių – reguliarus oro išleidimas. Kiekvieno šildymo sezono pradžioje, o kartais ir jo eigoje, būtina patikrinti, ar viršutinėje radiatoriaus dalyje nesusikaupė oro. Jei radiatorius viršuje šaltas, o apačioje karštas – tai ženklas, kad jį reikia nuorinti. Oras sistemoje ne tik mažina šildymo galią, bet ir skatina metalo koroziją.
Taip pat svarbu bent kartą per metus nuvalyti dulkes nuo radiatoriaus paviršiaus ir, jei įmanoma, iš jo vidaus (tarp plokštelių). Dulkių sluoksnis veikia kaip izoliatorius, sulaikantis šilumą, todėl švarus radiatorius visada šildys geriau. Galiausiai, niekada visiškai neišleiskite vandens iš sistemos vasarai, jei turite autonominį šildymą, ir venkite savavališkų sistemos modifikacijų daugiabučiuose be specialistų konsultacijos. Teisingas požiūris į šildymo sistemą garantuoja ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir ramią žiemą be netikėtų avarijų.
