Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas brangiausių ir didžiausią įtaką gyvenimo kokybei darančių sprendimų tiek statant naują namą, tiek renovuojant senąjį. Dar prieš dešimtmetį kieto kuro katilai buvo laikomi neginčijamu lyderiu dėl mažos kuro kainos, tačiau sparčiai tobulėjant technologijoms ir keičiantis elektros rinkos dinamikai, šilumos siurbliai tapo rimtu konkurentu. Šiandienos namų savininkai susiduria su dilema: rinktis tradicinį, pigesnį kurą reikalaujantį nuolatinio darbo, ar investuoti į modernią, automatizuotą sistemą, kuri naudoja elektrą. Ekspertai pabrėžia, kad vieno teisingo atsakymo nėra – viskas priklauso nuo namo energetinės klasės, turimos infrastruktūros ir šeimos gyvenimo būdo. Šiame straipsnyje detaliai išanalizuosime abi sistemas, remdamiesi realiais skaičiavimais, investicijų grąža ir nematomais kaštais, apie kuriuos dažnai pamirštama.
Pradinė investicija: ką slepia įrangos kaina?
Lyginant šildymo sistemas, dažnai daroma klaida žiūrint tik į pačio įrenginio kainą vitrinoje. Iš pirmo žvilgsnio kieto kuro katilas atrodo gerokai pigesnis pasirinkimas nei šilumos siurblys oras-vanduo, tačiau pilna įrengimo sąmata dažnai pateikia staigmenų.
Renkantis kieto kuro katilą, būtina įskaičiuoti ne tik patį katilą, bet ir visą katilinės įrišimą. Šiuolaikiniai reikalavimai dažnai nurodo būtinybę įrengti akumuliacinę talpą, kad sistema veiktų efektyviai ir ekologiškai. Be to, būtinas kokybiškas kaminas (nerūdijančio plieno įdėklas arba keraminis kaminas), kurio kaina gali siekti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Taip pat reikalingos cirkuliacinės pompos, pamaišymo vožtuvai ir, žinoma, atskira patalpa katilinei bei malkinė kurui sandėliuoti. Susumavus šiuos elementus, „pigaus“ katilo įrengimo kaina išauga dvigubai ar trigubai.
Tuo tarpu šilumos siurblio įrengimas yra techniškai paprastesnis. Jam nereikia kamino, nereikia atskiros didelės katilinės (vidinis blokas dažnai telpa į standartinę spintelę ar gali būti kabinamas ant sienos), nereikia sandėlio kurui. Nors pati įranga kainuoja brangiau, montavimo darbai ir medžiagos dažnai atsieina pigiau nei sudėtingo kieto kuro katilo vamzdynovedyba. Be to, vertinant investicijas, būtina atsižvelgti į valstybės teikiamą APVA paramą, kuri, keičiant taršius katilus į šilumos siurblius, gali padengti iki 50 proc. išlaidų, taip sulygindama pradines investicijas.
Eksploataciniai kaštai: matematikos dvikova
Pagrindinis klausimas, kurį užduoda vartotojai – kiek kainuos 1 kilovatvalandė (kWh) šilumos? Čia situacija nuolat kinta priklausomai nuo rinkos kainų, tačiau ekspertai išveda aiškias tendencijas.
- Malkos ir anglys: Tai vis dar yra vienas pigiausių šildymo būdų, jei vertinsime tik tiesioginę kuro kainą. Jei turite prieigą prie pigios medienos ar savo miško, 1 kWh kaina gali būti itin maža (apie 3–5 ct). Tačiau perkant paruoštas, džiovintas malkas ar briketus, kaina kyla ir skirtumas su kitais šildymo būdais mažėja.
- Granulės: Granuliniai katilai yra automatizuota kieto kuro versija. Granulių kaina yra aukštesnė nei malkų, o šildymo sezono kaina gali priartėti prie šilumos siurblio kaštų, ypač jei žiema šalta, o namo šiluminė varža nėra ideali.
- Šilumos siurbliai: Jų efektyvumas matuojamas SCOP rodikliu (sezoninis naudingo veikimo koeficientas). Modernūs siurbliai turi SCOP apie 3–4,5. Tai reiškia, kad sunaudojus 1 kWh elektros, pagaminama 3–4,5 kWh šilumos. Jei elektros kaina yra apie 20 ct/kWh, realioji šilumos kaina vartotojui tampa apie 5–6 ct/kWh. Tai labai konkurencinga kaina, lyginant su pirktinėmis malkomis ar granulėmis.
Svarbu paminėti, kad turint saulės elektrinę, šilumos siurblio eksploataciniai kaštai drastiškai mažėja, todėl ilgalaikėje perspektyvoje ši sistema dažnai laimi prieš bet kokį iškastinį kurą.
Nematoma kaina: komfortas ir laikas
Pinigai nėra vienintelis matavimo vienetas. Ekspertai vis dažniau ragina įvertinti „nematomą“ kainą – laiką, skiriamą sistemos priežiūrai. Kieto kuro katilas reikalauja nuolatinio dėmesio: kuro užsakymas, sandėliavimas, nešiojimas, kasdienis kūrenimas (jei tai ne granulinis katilas), pelenų valymas ir kamino priežiūra. Tai tampa gyvenimo būdu, kuris ne visiems priimtinas, ypač dirbantiems žmonėms ar dažnai keliaujantiems.
Šilumos siurblys šiuo atžvilgiu siūlo visišką laisvę. Sistema veikia automatiškai, ją galima valdyti nuotoliniu būdu per išmanųjį telefoną, reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose ir programuoti veikimą pagal valandas. Nėra dulkių, dūmų kvapo ar fizinio darbo. Ekspertai skaičiuoja: jei savo laiką, praleistą dirbant katilinėje, įkainotumėte bent minimaliu valandiniu atlygiu, kieto kuro katilo „pigumas“ greitai išgaruotų.
Sistemos suderinamumas su namo tipu
Ne kiekvienas namas vienodai gerai „draugauja“ su abiem sistemomis. Tai yra kritinis faktorius, kurį dažnai praleidžia pirkėjai.
Naujos statybos namai (A++ klasė)
Naujuose, itin sandariuose namuose šilumos poreikis yra labai mažas. Čia galingas kieto kuro katilas dažnai tampa problema – jis pagamina per daug šilumos, kurią sunku suvaldyti be didelių akumuliacinių talpų. Be to, nauji namai dažniausiai turi grindinį šildymą, kuris reikalauja žemos temperatūros (apie 30–35°C). Tai yra ideali terpė šilumos siurbliui, kuris dirba efektyviausiai būtent prie žemų temperatūrų.
Renovuojami ir seni namai
Senuose namuose, kur šilumos nuostoliai dideli, o sistema dažnai paremta aukštos temperatūros radiatoriais (reikalaujančiais 50–60°C ar daugiau), situacija sudėtingesnė. Šilumos siurblio efektyvumas krenta bandant pasiekti aukštas temperatūras, o elektros sąnaudos auga. Tokiu atveju kieto kuro arba granulinis katilas gali būti logiškesnis sprendimas, nebent planuojama pilna namo renovacija (apšiltinimas ir šildymo sistemos keitimas į grindinį arba žemos temperatūros radiatorius).
Ekologija ir ateities perspektyvos
Europos Sąjungos kryptis aiški – iškastinio kuro ir taršių šildymo būdų mažinimas. Nors malkos laikomos atsinaujinančiu ištekliumi, degimo procese išsiskiria kietosios dalelės, kurios teršia orą. Miestų centruose ar tankiai apgyvendintose vietovėse vis dažniau kalbama apie kieto kuro ribojimus ateityje.
Šilumos siurbliai yra laikomi švaria technologija, nes vietoje degimo proceso jie tiesiog perkelia energiją iš aplinkos į namus. Tai ne tik prisideda prie CO2 pėdsako mažinimo, bet ir didina nekilnojamojo turto vertę. Parduodant namą, moderni, automatizuota šildymo sistema yra didelis privalumas pirkėjams, tuo tarpu senas kieto kuro katilas gali būti traktuojamas kaip būtinybė papildomoms investicijoms.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Surinkome populiariausius klausimus, kurie kyla namų savininkams renkantis tarp šių dviejų sistemų.
Ar šilumos siurblys efektyviai veikia esant -20°C ar žemesnei temperatūrai?
Taip, šiuolaikiniai šilumos siurbliai yra pritaikyti šiauriniam klimatui ir efektyviai veikia net iki -25°C. Tiesa, krentant lauko temperatūrai, siurblio efektyvumas (COP) mažėja, ir esant ekstremaliems šalčiams įsijungia pagalbiniai elektriniai tenai. Tačiau vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje leidžia siurbliui didžiąją laiko dalį dirbti taupiu režimu.
Ar tiesa, kad kieto kuro katilą galima perdaryti į granulinį?
Daugelį kieto kuro katilų galima modernizuoti įmontuojant granulinį degiklį. Tai padidina komfortą (reikia rečiau pildyti kurą), tačiau tokios sistemos efektyvumas dažniausiai būna mažesnis nei specializuoto granulinio katilo, o priežiūros (valymo) poreikis išlieka.
Kiek tarnauja šilumos siurblys lyginant su katilu?
Kokybiškas šilumos siurblys turėtų tarnauti apie 15–20 metų. Kieto kuro katilai, ypač špižiniai, gali tarnauti ir ilgiau (20–25 metus), tačiau jų tarnavimo laiką stipriai įtakoja kuro kokybė (drėgmė) ir teisingas sistemos įrengimas (kondensato prevencija).
Ar dingus elektrai liksiu be šilumos abiem atvejais?
Taip. Tiek šilumos siurbliai, tiek šiuolaikiniai kieto kuro katilai (turintys cirkuliacinius siurblius ir automatiką) be elektros neveikia. Norint apsisaugoti, kieto kuro katilui užtenka paprasto nepertraukiamo maitinimo šaltinio (UPS), o šilumos siurbliui reikėtų galingo generatoriaus.
Sprendimo priėmimo strategija jūsų situacijai
Galutinis sprendimas priklauso ne tik nuo skaičiuotuvo, bet ir nuo jūsų prioritetų. Jei statote naują, A++ energinės klasės namą, turite nedidelio ploto katilinę ir vertinate komfortą, šilumos siurblys oras-vanduo yra beveik neginčijamas pasirinkimas. Investicija atsiperka per patogumą, nereikalingą kaminą ir, tikėtina, didesnę būsto likvidumo vertę ateityje. Jei dar planuojate saulės elektrinę, tai tampa ekonomiškai naudingiausiu modeliu.
Kita vertus, kieto kuro katilas išlieka racionali alternatyva specifiniais atvejais. Tai galioja, jei renovuojate seną, prastai apšiltintą sodybą su sena radiatorių sistema, kurioje gyventumėte nuolat. Taip pat, jei turite nuosavą mišką arba prieigą prie itin pigios medienos ir fizinis darbas katilinėje jums nekelia diskomforto, kietas kuras leis sutaupyti ženklią pinigų sumą kiekvieną žiemą. Visgi, renkantis šį kelią, verta pagalvoti bent apie granulinį katilą arba didelę akumuliacinę talpą, kad „kūriko“ darbas netaptų kasdiene našta.
