Planuojant būsto statybas, rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, energinio naudingumo klasė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik pastato eksploatacijos išlaidas, bet ir gyvenimo komfortą. Nors šiuo metu Lietuvoje naujai statomiems pastatams keliamas aukščiausias, A++ klasės reikalavimas, B energinio naudingumo klasė anaiptol nedingo iš statybų sektoriaus akiračio. Ši klasė išlieka ypač svarbi atliekant senų pastatų renovaciją, modernizavimą ar rekonstrukciją, kur pasiekti A++ standartą dažnai būna techniškai per sudėtinga arba finansiškai nenaudinga. B klasės standartas užtikrina optimalų balansą tarp investicijų į šiltinimą ir realiai gaunamos šilumos energijos taupymo grąžos. Tinkamai suplanuotas ir įrengtas tokio lygio namas pasižymi sandarumu, mažais šilumos nuostoliais ir jaukia vidaus aplinka, todėl kiekvienam, planuojančiam atnaujinti seną būstą ar įsigyti anksčiau statytą namą, būtina detaliai susipažinti su šios klasės normatyvais ir techniniais reikalavimais.
Kodėl B energinio naudingumo klasė vis dar aktuali šiandienos statybų rinkoje?
Gali atrodyti, kad sparčiai tobulėjant technologijoms ir griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, B klasė tapo atgyvena. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas aiškiai apibrėžia situacijas, kuomet šis standartas yra ne tik priimtinas, bet ir privalomas. Svarbiausias aspektas yra pastatų atnaujinimas. Jeigu nusprendėte pirkti senos statybos sodybą, medinuką ar mūrinį namą ir jį iš esmės rekonstruoti, jums greičiausiai bus keliamas reikalavimas pasiekti bent B energinio naudingumo klasę. Tai yra valstybės strategija, kuria siekiama sumažinti senų pastatų energijos švaistymą, neapkraunant savininkų neadekvačiai didelėmis išlaidomis, kurios būtų būtinos norint pasiekti patį aukščiausią šiluminį efektyvumą.
Be to, B klasės namai rinkoje vis dar sudaro reikšmingą dalį parduodamo nekilnojamojo turto. Žinodami, kokie yra šios klasės techniniai reikalavimai, pirkėjai gali daug tiksliau įvertinti perkamo turto kokybę, numatyti būsimas išlaidas šildymui ir planuoti, ar namui ateityje reikės papildomų investicijų. Šio lygio pastatai jau turi kokybišką šiluminę izoliaciją, modernius langus ir subalansuotas šildymo sistemas, todėl užtikrina pakankamai aukštą gyvenimo kokybę be ekstremalių, brangių inžinerinių sprendimų.
Pagrindiniai techniniai normatyvai ir izoliacijos parametrai
Norint, kad pastatas atitiktų B energinio naudingumo klasę, jis privalo atitikti tam tikrus šilumos perdavimo koeficiento (U vertės) reikalavimus. Šie rodikliai nurodo, kiek šilumos energijos prarandama per vieną kvadratinį metrą konstrukcijos esant tam tikram temperatūrų skirtumui. Kuo ši vertė mažesnė, tuo geriau atitinkama pastato dalis sulaiko šilumą namo viduje. Nors B klasės reikalavimai yra gerokai švelnesni nei dabartiniai standartai, jie vis tiek reikalauja atidaus projektavimo ir kokybiškų statybinių medžiagų panaudojimo.
Sienų, stogo ir grindų šiluminė varža
Kiekviena namo atitvara turi savo atskirus normatyvus, kuriuos būtina pasiekti atliekant apšiltinimo darbus. Norint užtikrinti atitiktį, dažniausiai tenka naudoti polistireninį putplastį, mineralinę vatą ar poliuretano putas. Pagrindinės atitvaros ir joms keliami lūkesčiai yra šie:
- Išorinės sienos: Sienų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų viršyti maždaug 0,20 W/(m²·K). Priklausomai nuo pasirinktos izoliacinės medžiagos šilumos laidumo savybių ir pačios sienos (mūro, blokelių ar medienos) storio, tai dažniausiai reiškia, kad sienas reikia apšiltinti apie 15–20 centimetrų storio šilumos izoliacijos sluoksniu.
- Stogas arba viršutinė perdanga: Šiltas oras natūraliai kyla į viršų, todėl per stogą patiriami vieni didžiausių šilumos nuostolių pastate. B klasei stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti apie 0,16 W/(m²·K). Praktiškai tai reiškia, kad stogą būtina šiltinti mažiausiai 20–25 centimetrų storio izoliacija, kruopščiai užsandarinant visas siūles ir sujungimus.
- Grindys ant grunto: Grindų izoliacija yra tiesiogiai susijusi su namų jaukumu ir komfortu, ypatingai, jei planuojamas įrengti grindinis šildymas. B klasės grindims keliamas reikalavimas siekia apie 0,25 W/(m²·K). Paprastai tokiam rodikliui pasiekti pakanka apšiltinti pagrindą 10–15 centimetrų storio polistireninio putplasčio (dažniausiai EPS 100) sluoksniu.
Langų ir lauko durų specifikacijos
Langai ir durys yra silpniausios pastato vietos šilumos išsaugojimo prasme. B klasės namuose jau nebegalima naudoti senų, nekokybiškų medinių langų su plyšiais ar paprastų viengubo stiklo konstrukcijų. Šio standarto pastatuose langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis kaip 1,3 W/(m²·K), o lauko durų – apie 1,4 W/(m²·K). Norint pasiekti ir išlaikyti šiuos parametrus, rekomenduojama vadovautis keliais svarbiais žingsniais:
- Pasirinkti kokybiškus, bent 5 ar 6 kamerų plastikinius arba atitinkamos varžos storus medinius langų profilius.
- Naudoti modernius dviejų stiklų (vienos kameros) stiklo paketus, kuriuose bent vienas stiklas būtų padengtas selektyvine danga, o tarpas tarp stiklų sandariai užpildytas argono dujomis.
- Sumontuoti patikimas lauko duris, kurios turi integruotą termotiltelį slenkstyje ir pakankamą apšiltinimo sluoksnį pačioje varčioje.
- Užtikrinti maksimaliai teisingą langų ir durų montavimą naudojant specialias sandarinimo juostas (vėjo izoliaciją iš lauko ir garo izoliaciją iš vidaus), kad būtų išvengta greito šilumos nutekėjimo per išdžiuvusias montavimo putas.
Šildymo sprendimai ir vėdinimo sistemos ypatumai
Skirtingai nei šiuolaikiniuose A+ ar A++ klasės namuose, B klasės pastatuose inžinerinių sistemų projektavimui paliekama kur kas daugiau laisvės. Šiame lygmenyje nėra griežto reikalavimo naudoti tik atsinaujinančius energijos šaltinius ar pasiekti nulinę emisiją. Todėl šildymui galima rinktis kieto kuro katilus, tradicinį dujinį šildymą, granulinius katilus ar šilumos siurblius. Žinoma, šilumos siurbliai (tokie kaip oras-vanduo, oras-oras ar geoterminis šildymas) tampa vis populiaresniu pasirinkimu dėl akivaizdaus patogumo, automatizacijos ir eksploatacinių išlaidų sumažinimo ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jie jokiu būdu nėra privalomi išlaikant B klasės sertifikatą.
Kalbant apie pastato vėdinimą, B klasė yra savotiškas lūžio taškas. Aukštesnėse klasėse priverstinis vėdinimas su šilumos atgavimu (rekuperacija) yra neišvengiamas, nes A++ pastatai yra visiškai hermetiški. B klasės namuose vis dar leidžiama naudoti natūralų vėdinimą – kai šviežias oras patenka pro langų mikroventiliaciją, specialias orlaides ar angas sienose, o pasišalina per įprastas ventiliacijos šachtas vonioje ir virtuvėje. Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad apšiltinus namą pagal B klasę ir sudėjus sandarius langus, natūrali oro cirkuliacija drastiškai sumažėja. Dėl šios priežasties vidaus patalpose gali pradėti kauptis perteklinė drėgmė, todėl statybų inžinieriai primygtinai rekomenduoja įrengti bent bazinę mechaninio vėdinimo sistemą ar sieninius mini rekuperatorius. Tai padės apsaugoti sienas ir kampus nuo pelėsio atsiradimo, o gyventojus – nuo prasto patalpų mikroklimato ir prasto oro.
Sandarumo testas ir šiluminiai tilteliai
Šiluminiai tilteliai – tai tokios vietos pastato konstrukcijoje, kur šilumos izoliacija yra pažeista, plonesnė arba jos visai nėra dėl konstrukcinių ypatybių (pavyzdžiui, išsikišusios balkonų plokštės, pamatų ir sienos susikirtimas, langų sąramos ar tvirtinimo inkarai). Projektuojant ir įrengiant B klasės namą, šiluminiams tilteliams skiriamas dėmesys, tačiau jų detalaus skaičiavimo ir visiško eliminavimo reikalavimai yra daug mažiau griežti nei aukštesnėse klasėse. Svarbiausia užtikrinti atidų statybininkų darbą, kad nebūtų palikta akivaizdžių spragų pastato šiltinimo apvalkale, per kurias šiluma tiesiogine to žodžio prasme keliautų į lauką.
Pastato sandarumo testas, statybų srityje dažnai vadinamas „Blower Door” testu, B energinio naudingumo klasei pagal senesnius normatyvus dažnu atveju nebuvo griežtai reikalaujamas teisės aktų. Tačiau, vertinant šiuolaikinę praktiką ir norint užtikrinti atliekamų renovacijos darbų kokybę, šį testą atlikti yra itin naudinga. Testo metu sukuriamas dirbtinis slėgių skirtumas (50 Pa) ir matuojama, kiek kartų per valandą visas oras pasikeičia pastato viduje. B klasės pastatams rekomenduojama siekti ne didesnio kaip 1,5 oro apykaitos rodiklio. Atlikę šį testą dar prieš pradedant vidaus apdailos darbus, galite atrasti nesandarias vietas stogo plėvelių sujungimuose, aplink langų rėmus ar elektros instaliacijos kanaluose. Jas radus laiku, nesunku defektus ištaisyti, taip garantuojant, kad namas ne tik formaliai gaus B klasės sertifikatą, bet ir realiai sulaikys šilumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie B klasės namus
Statybų, projektavimo ir renovacijos procesai visada kelia daug klausimų tiems, kurie su tuo susiduria pirmą kartą. Žemiau pateikiame atsakymus į tuos klausimus, kurie dažniausiai neramina namų savininkus, planuojančius pasiekti B energinio naudingumo klasės standartą.
- Ar galiu šiuo metu suprojektuoti ir statyti visiškai naują B klasės namą? Ne, naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams Lietuvoje nuo 2021 metų pradžios taikomas išimtinai A++ klasės reikalavimas. B klasės normatyvai aktualūs tik tada, kai atliekamas esamo statinio kapitalinis remontas, renovacija ar rekonstrukcija, ir tai priklauso nuo konkretaus projekto bei išduotų techninių sąlygų.
- Ar privaloma įrengti rekuperacinę sistemą B klasės name? Ne, teisės aktai to griežtai nereikalauja atliekant tokio lygio rekonstrukciją. Šios klasės namuose galima palikti natūralaus vėdinimo sistemas. Tačiau, atsižvelgiant į išaugusį pastato sandarumą po apšiltinimo ir naujų langų sumontavimo, rekuperatorius ar ištraukiamoji ventiliacija su pritekėjimo vožtuvais yra labai rekomenduojama siekiant išvengti kondensato.
- Koks turi būti polistirolo storis standartinių sienų apšiltinimui? Tikslus izoliacinės medžiagos storis priklauso nuo esamos pastato sienos (silikatiniai blokeliai, keraminės plytos, akyto betono blokeliai, medis). Dažniausiai B klasės sienos varžai pasiekti pilnai užtenka naudoti 15-20 cm storio EPS 70 ar EPS 80 tipo polistireninį putplastį.
- Ar reikalingas saulės elektrinės ar kito atsinaujinančio šaltinio įrengimas? Ne. Skirtingai nei aukščiausios energinės klasės pastatams, B klasės statiniams nekeliamas reikalavimas didžiąją dalį suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių vietoje. Todėl saulės modulių, vėjo jėgainių ar saulės kolektorių montavimas yra išimtinai tik jūsų asmeninis pasirinkimas vardan mažesnių sąskaitų.
- Kiek kainuoja pastato energinio naudingumo sertifikavimas? B klasės sertifikato kaina rinkoje paprastai svyruoja nuo 100 iki 300 eurų. Ši kaina priklauso nuo pastato ploto, architektūrinio projekto sudėtingumo, turimų dokumentų pilnumo ir pasirinkto atestuoto eksperto teikiamų paslaugų įkainių.
Renovacijos procesas ir ilgalaikė vertė nekilnojamojo turto rinkoje
Investicija į senos statybos pastato kompleksinį atnaujinimą, siekiant pakelti jo lygį bent iki B klasės standartų, atneša akivaizdžią naudą ne tik asmeninio komforto, bet ir išmatuojama finansine prasme. Visų pirma, gerokai sumažėja namo išlaikymo ir ypač šildymo išlaidos. Palyginti su senu, prastai apšiltintu ar visai neapšiltintu, E ar F klasės reikalavimus atitinkančiu namu, perėjimas prie B klasės gali sumažinti kasmetines šildymo sąskaitas net 50-60 procentų. Skaičiuojant ilgalaikėje perspektyvoje, per dešimtmetį ar penkiolika metų sutaupyta suma dažnai pilnai padengia šiltinimo medžiagoms ir darbams išleistus pinigus.
Antra, nekilnojamojo turto vertintojai ir ekspertai nuolat pabrėžia, kad sertifikuotas, oficialiai B klasę atitinkantis pastatas yra daug patrauklesnis potencialiems pirkėjams, jei ateityje nuspręsite savo būstą parduoti. Šiuolaikiniai pirkėjai yra gerokai išrankesni ir ieško namų, į kuriuos persikrausčius nereikėtų iš karto investuoti dešimčių tūkstančių eurų vien tam, kad atėjus žiemai netektų šalti. Kokybiškai apšiltintas fasadas, profesionaliai pakeisti langai ir sandarus stogas suteikia pirkėjui ramybės ir saugumo jausmą. Be to, komerciniai bankai kur kas palankiau vertina energetiškai efektyvesnį turtą, todėl tiek jums, tiek galimiems naujiesiems savininkams bus lengviau gauti palankias būsto paskolos finansavimo sąlygas.
Taip pat labai svarbu paminėti ir tai, kad modernizuojant pastatą bei siekiant aukštesnio energinio efektyvumo, neišvengiamai atnaujinamas ir jo estetinis vaizdas. Naujas, švarus fasado struktūrinis tinkas, klinkerio plytelės ar modernios medinės dailylentės, nauji langų rėmai, dailūs apskardinimai ir sutvarkyta stogo danga kardinaliai pakeičia viso namo išvaizdą, suteikdami jam šiuolaikiškumo. Svarbiausia taisyklė – visus šiuos rekonstrukcijos darbus planuoti nuosekliai, glaudžiai bendradarbiaujant su projektuotojais ir statybininkais. Būtina užtikrinti, kad atskiri konstrukciniai sprendimai, tokie kaip stogo šiltinimo sluoksnis ir sienų šiltinimas, sklandžiai susijungtų tarpusavyje be jokių oro tarpų, užkertant kelią šalčiui skverbtis į vidų.
Finansavimo galimybės ir reikalavimai pridavimo procesui
Nors B klasė ir nėra pats griežčiausias energetinis standartas, valstybinės institucijos aktyviai skatina gyventojus atnaujinti seną, energetiškai neefektyvų būstų fondą, todėl rinkoje nuolat atsiranda įvairių finansinės paramos programų. Lietuvos Respublikos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia oficialius kvietimus teikti paraiškas valstybės kompensacijoms gauti, kuomet atnaujinamas neefektyvus (pavyzdžiui, žemesnės nei C klasės) namas ir atlikus darbus pasiekiama aukštesnė energinė klasė. Dažniausiai tokio pobūdžio paramos programose reikalaujama pasiekti bent B arba C klasę, o bendrą skaičiuojamąjį šilumos energijos suvartojimą sumažinti tam tikru, iš anksto nustatytu procentu. Sėkmingai pasinaudojus šiomis valstybės siūlomomis kompensacijomis, galima padengti net iki 30 ar daugiau procentų realių išlaidų, kurios buvo skirtos stogo šiltinimui, senų langų keitimui, fasado apšiltinimo darbams bei šildymo sistemos modernizavimui.
Planuojant pretenduoti į tokią paramą arba paprasčiausiai norint teisiškai sėkmingai priduoti namą po atliktos rekonstrukcijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, privaloma turėti oficialiai parengtą ir įregistruotą pastato energinio naudingumo sertifikatą. Šį svarbų dokumentą turi teisę išduoti tik valstybės atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Kad šis baigiamasis vertinimo procesas vyktų sklandžiai ir be trukdžių, labai svarbu nuo pat renovacijos ar rekonstrukcijos darbų pradžios tvarkingai kaupti visus susijusius dokumentus: statybinių ir izoliacinių medžiagų įsigijimo sąskaitas, gamintojų sertifikatus, atitikties deklaracijas ir eksploatacinių savybių deklaracijas. Taip pat rekomenduojama atidžiai daryti visų paslėptų darbų (pavyzdžiui, šiltinimo sluoksnių dėjimo, plėvelių klijavimo, armavimo) nuotraukas. Ekspertas, atvykęs fiziškai įvertinti jūsų pastato, remsis būtent šiais surinktais dokumentais bei vizualiniais įrodymais, ir naudodamasis specialia sertifikavimo programine įranga apskaičiuos tikslų, objektyvų pastato šilumos suvartojimo rodiklį. Tinkamai atsakingai pasiruošus, išsaugojus visą informaciją ir kruopščiai vadovaujantis šiame straipsnyje aptartais techniniais reikalavimais, galutinis namo pridavimo procesas tampa tiesiog nesudėtingu biurokratiniu formalumu. Tai galutinis žingsnis, atveriantis duris į visiškai naują, jaukų, šiltą ir finansiškai ekonomišką gyvenimą modernizuotame bei vertę išlaikančiame būste.
