Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas atsakingiausių sprendimų, kuriuos tenka priimti įsirenginėjant naujus namus ar renovuojant senus. Nors pastaruoju metu rinkoje dominuoja šilumos siurbliai oras-vanduo, vis dažniau gyventojų žvilgsniai krypsta į paprastesnį, pigesnį pradinėje investicijoje ir tyliau veikiantį sprendimą – elektrinius katilus. Tačiau interneto platybėse vis dar gausu gąsdinančių istorijų apie astronomines elektros sąskaitas ir šaltus namus. Todėl šiame straipsnyje atsiribosime nuo teorinių gamintojų pažadų ir pažvelgsime į tai, ką kalba realūs vartotojai, kokias sąskaitas jie gauna šalčiausiais žiemos mėnesiais ir kokios techninės sąlygos lemia, ar elektrinis katilas taps geriausiu draugu, ar didžiausiu finansiniu priešų.
Kodėl elektriniai katilai vėl populiarėja?
Ilgą laiką elektrinis šildymas buvo laikomas brangiausia alternatyva, tinkama tik mažoms patalpoms arba sodo nameliams. Tačiau situacija rinkoje pasikeitė dėl keleto esminių priežasčių. Visų pirma, naujos statybos namų energinio naudingumo klasės (A+ ir A++) reikalauja itin mažo šilumos kiekio. Tokiame name, kuris iš esmės veikia kaip termosas, brangi ir sudėtinga šildymo sistema dažnai tiesiog neatsiperka per protingą laikotarpį.
Antroji priežastis – saulės elektrinių plėtra. Gaminantiems vartotojams elektra tapo kur kas pigesnė, todėl elektrinis katilas iš „piniginės žudiko” virto logišku pasirinkimu, leidžiančiu panaudoti sukauptą energiją. Be to, gyventojai vertina šiuos katilus dėl jų tylaus veikimo, kompaktiškumo ir minimalios priežiūros – čia nėra jokių pelenų, dūmų, kuro sandėliavimo ar sudėtingų freono sistemų, kurias reikėtų kasmet aptarnauti.
Vartotojų patirtys: nuo euforijos iki nusivylimo
Analizuojant diskusijas forumuose ir socialiniuose tinkluose, vartotojų atsiliepimus galima griežtai suskirstyti į dvi stovyklas. Šis susiskaldymas priklauso ne nuo katilo gamintojo, o nuo pastato, kuriame katilas sumontuotas, būklės.
A++ klasės namų savininkai
Ši grupė dažniausiai dalijasi teigiamais atsiliepimais. Gyventojai, turintys 80–120 kv. m ploto namus su grindiniu šildymu, pabrėžia sistemos paprastumą. Pagrindinis argumentas – kaina. Įrengti kokybišką elektrinį katilą kainuoja 3–4 kartus pigiau nei šilumos siurblį oras-vanduo. Skirtumas (kuris gali siekti 4000–6000 eurų) dažnai investuojamas į saulės elektrinę.
Vartotojai pastebi, kad gerai apšiltintame name katilas veikia minimaliu galingumu, dažnai naktimis, kai elektros kaina biržoje yra mažiausia arba galioja naktinis tarifas. Vienintelis dažniau minimas trūkumas – karšto vandens ruošimas vasarą, kuris be saulės elektrinės gali būti brangesnis nei naudojant šilumos siurblį.
Renovuotų ir senų namų gyventojai
Čia atsiliepimai kur kas atsargesni, o kartais ir neigiami. Jei name sumontuoti seni radiatoriai, reikalaujantys aukštos (50–60 laipsnių) vandens temperatūros, elektrinis katilas sunaudoja milžiniškus energijos kiekius. Vartotojai dalijasi patirtimi, kad bandymas šildyti 150 kv. m neapšiltintą mūrinį namą elektra gali baigtis 500 eurų ir didesnėmis sąskaitomis per mėnesį. Pagrindinė išvada, kurią daro ši grupė: be geros izoliacijos elektrinis katilas yra prabanga.
Realios sąskaitos: skaičiai be pagražinimų
Kad vaizdas būtų aiškesnis, pateikiame keletą konkrečių pavyzdžių iš Lietuvos gyventojų pasidalintų duomenų 2023–2024 metų šildymo sezonu. Svarbu pabrėžti, kad sąskaitos dydis priklauso nuo elektros tarifo (fiksuotas, biržos ar gaminančio vartotojo mokesčiai), todėl pateikiame suvartotų kilovatvalandžių (kWh) kiekius, kurie yra objektyvesnis rodiklis.
- Naujos statybos namas (A++), 100 kv. m:
Šildymo sistema – grindinė. Vidutinė temperatūra viduje – 22°C. Sausio mėnesio (vieno šalčiausių) suvartojimas tik šildymui siekė apie 700–900 kWh. Tai reiškia, kad priklausomai nuo tarifo (tarkime, 0,15 Eur/kWh), šildymas kainavo apie 105–135 Eur. Metinis šildymo kaštų vidurkis tokiam namui dažnai neviršija 500–700 Eur.
- Renovuotas namas (B klasė), 120 kv. m:
Kombinuota sistema (grindys ir radiatoriai). Gruodžio–sausio mėnesiais suvartojimas šokteli iki 1800–2200 kWh. Tai jau reikšminga suma, todėl tokie vartotojai dažnai naudoja elektrinį katilą kaip pagalbinį šalia kietojo kuro katilo arba židinio, įjungdami jį tik nakčiai arba išvykus.
- Senos statybos butas be renovacijos, 60 kv. m:
Aukštos lubos, sena izoliacija. Šildymas elektriniu katilu per radiatorius. Šalčiausią mėnesį suvartojimas siekė 1200–1500 kWh. Nors butas mažesnis, prasta izoliacija lemia neproporcingai dideles išlaidas, kurios gali prilygti ar net viršyti centralizuoto šildymo kainas senamiestyje.
Techniniai niuansai: kas labiausiai „suka” skaitliuką?
Daugelis vartotojų, skųsdamiesi didelėmis sąskaitomis, dažnai neįvertina sistemos nustatymų svarbos. Elektrinio katilo efektyvumas (kuris visada yra artimas 99-100%, nes visa elektra paverčiama šiluma) tiesiogiai priklauso ne nuo paties prietaiso, o nuo šilumos paskirstymo sistemos.
Didžiausią įtaką sąskaitoms daro šilumnešio temperatūra. Kiekvienas papildomas laipsnis sistemoje reikalauja papildomų energijos sąnaudų. Būtent todėl grindinis šildymas, kuriam pakanka 30–35 laipsnių temperatūros, yra idealus partneris elektriniam katilui. Tuo tarpu radiatoriams, ypač senesnio tipo, reikia 50 laipsnių ir daugiau, kad jie efektyviai šildytų patalpą. Tai reiškia, kad katilas turi dirbti intensyviau ir ilgiau.
Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia patyrę vartotojai – išmanus valdymas. Paprasčiausi termostatai, palaikantys vienodą temperatūrą visą parą, nėra ekonomiški. Modernūs valdikliai, leidžiantys sumažinti temperatūrą darbo valandomis (kai nieko nėra namuose) arba naktį miegamuosiuose, gali sutaupyti 15–20% elektros energijos. Tačiau svarbu neperžengti ribos: jei temperatūra nukris per daug, katilui reikės daug energijos, kad vėl sušildytų atvėsusias sienas ir grindis.
Akumuliacinė talpa: ar verta investuoti?
Diskusijose dažnai kyla klausimas apie akumuliacines talpas. Vartotojų patirtis rodo, kad tai yra puikus sprendimas tiems, kurie naudoja dviejų laiko zonų elektros tarifus arba biržos planus. Galinga akumuliacinė talpa (pvz., 500–1000 litrų) leidžia „užkrauti” sistemą pigia naktine elektra ir dieną šią šilumą palaipsniui atiduoti į patalpas.
Tačiau gyventojai įspėja: tokia sistema reikalauja vietos katilinėje. Be to, investicija į talpą ir papildomą automatiką turi būti paskaičiuota. Mažuose, itin sandariuose namuose pati betono perdanga (grindys) veikia kaip akumuliatorius, todėl atskira talpa ne visada atsiperka.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla gyventojams svarstantiems apie šį šildymo būdą.
- Ar elektriniam katilui reikalingas trifazis įvadas?
Dažniausiai taip. Nors egzistuoja mažos galios (iki 6 kW) vienfaziai katilai, skirti labai mažiems plotams, standartiniam namui reikalingas trifazis įvadas, kad būtų užtikrintas stabilus veikimas neapkraunant vienos fazės ir paliekant galios kitiems buities prietaisams. - Koks yra elektrinio katilo tarnavimo laikas?
Elektriniai katilai yra vieni ilgaamžiškiausių šildymo prietaisų, nes juose mažai judančių dalių. Kaitinimo elementai (tenai) gali tarnauti 10–15 metų, o jų keitimas yra palyginti nebrangus ir paprastas. - Ar elektrinis katilas skleidžia triukšmą?
Dauguma šiuolaikinių katilų veikia beveik be garso. Girdimas gali būti tik cirkuliacinis siurblys arba tylus relės spragsėjimas įsijungiant tenams. Tai didelis privalumas lyginant su šilumos siurbliais, kurių išoriniai blokai gali kelti triukšmą. - Ar verta rinktis joninį (elektrodinį) katilą vietoje teninio?
Vartotojų atsiliepimai šiuo klausimu prieštaringi. Nors joniniai katilai reklamuojami kaip taupesni, realūs bandymai rodo, kad 1 kW elektros energijos visada sukuria tą patį šilumos kiekį. Joniniai katilai yra lepesni šilumnešio kokybei (reikia specialaus skysčio, reguliuoti druskingumą), todėl daugelis renkasi paprastesnius teninius katilus.
Kaip optimizuoti kaštus dar šį sezoną?
Nepriklausomai nuo to, ar jau turite elektrinį katilą, ar tik planuojate jį įsigyti, yra būdų, kaip sumažinti sąskaitas be didelių investicijų. Vartotojų patirtis rodo, kad didžiausi priešai yra oro kamščiai sistemoje ir netinkamas zonų valdymas. Pirmas žingsnis – įsitikinti, kad sistema nuorinta ir slėgis yra tinkamas. Oras radiatoriuose ar grindyse trukdo šilumos perdavimui, todėl katilas dirba ilgiau, bet efektas prastesnis.
Kitas patarimas – peržiūrėkite savo elektros planą. Elektrinis šildymas yra labai lankstus vartojimo atžvilgiu. Jei turite galimybę, automatizuokite katilo veikimą taip, kad jis maksimaliai išnaudotų pigesnes valandas. Net 1–2 laipsniais sumažinta temperatūra patalpose, kuriose retai būnate (svečių kambarys, koridorius), mėnesio gale gali sutaupyti apčiuopiamą sumą. Galiausiai, nepamirškite profilaktikos – švarus šilumokaitis ir veikianti cirkuliacija yra būtina sąlyga, kad jūsų pinigai nebūtų eikvojami veltui.
