Kiekvienais metais, atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos suvestinėse ima dominuoti pranešimai apie gaisrus gyvenamuosiuose namuose. Nors dažnai manoma, kad pagrindinė nelaimių priežastis yra netvarkingos krosnys ar neatsargus elgesys su ugnimi, statistika rodo kitą, ne ką mažiau pavojingą tendenciją. Elektros instaliacijos gedimai, netinkamas elektros prietaisų naudojimas ir elementarus saugos taisyklių nepaisymas yra vienos dažniausių gaisrų priežasčių Lietuvoje. Daugelis gyventojų nė neįtaria, kad jų namuose, sienose ar palubėse, tyliai tiksi „laiko bomba“, kurią aktyvuoti gali bet koks didesnis elektros tinklo apkrovimas. Ekspertai vieningai sutaria: daugelio nelaimių būtų galima išvengti, jei namų savininkai laiku atkreiptų dėmesį į akivaizdžius pavojaus signalus ir investuotų į savo turto bei gyvybės apsaugą.
Kodėl elektra tampa tyliuoju žudiku?
Elektros srovė yra nematoma, bekvapė ir negirdima, kol viskas veikia sklandžiai. Tačiau būtent šis nematomumas ir sukuria klaidingą saugumo jausmą. Skirtingai nei varvantis vandens čiaupas ar įskilusi siena, elektros laidų būklė dažniausiai yra paslėpta po tinku, gipso kartono plokštėmis ar grindimis. Laidų izoliacija bėgant metams sensta, trūkinėja ir praranda savo dielektrines savybes.
Didžiausia problema kyla tuomet, kai sena elektros sistema susiduria su šiuolaikiniais poreikiais. Prieš trisdešimt ar daugiau metų projektuoti elektros tinklai buvo skirti aptarnauti vos kelis buities prietaisus – šaldytuvą, televizorių ir keletą lempučių. Šiandien vidutiniame namų ūkyje nuolat veikia indaplovės, skalbyklės, džiovyklės, galingi elektriniai virduliai, kompiuteriai ir šildymo prietaisai.
Kai apkrova viršija laidų galimybes, jie ima kaisti. Ilgalaikis kaitimas lydo izoliaciją, o tai ilgainiui sukelia trumpąjį jungimą. Gaisro židinys gali atsirasti giliai sienoje ar palėpėje, kur ugnis gali plisti nepastebėta tol, kol dūmai užpildo kambarius ar liepsna prasiveržia į išorę.
Senos statybos daugiabučių specifika ir pavojai
Lietuvoje vis dar didelė dalis gyventojų gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose elektros instaliacija dažniausiai nekeista nuo namo pastatymo. Pagrindinė problema čia – aliuminiai laidai. Aliuminis, kaip laidininkas, turi savybę „tekėti“ – esant spaudimui (pavyzdžiui, po varžtu rozetėje ar jungiklyje), jis deformuojasi. Dėl to kontaktai atsilaisvina, padidėja perėjimo varža, ir toje vietoje pradedama generuoti šiluma.
Be to, aliuminis yra trapus metalas. Kiekvienas lankstymas ar vibracija gali sukelti mikroįtrūkimus, kurie sumažina laido skerspjūvį ir dar labiau padidina kaitimą. Ekspertai rekomenduoja, atliekant kapitalinį remontą, senus aliuminius laidus būtinai pakeisti variniais. Jei pilnas keitimas neįmanomas, būtina bent jau reguliariai tikrinti ir paveržti kontaktus elektros skydinėse bei rozetėse, tačiau tai tėra laikinas sprendimas.
Prailgintuvai – dažniausia buitinė klaida
Vienas iš didžiausių gaisro rizikos veiksnių yra netinkamas prailgintuvų naudojimas. Kai namuose trūksta rozečių, gyventojai dažnai pasitelkia prailgintuvus, į kuriuos sujungia galingus prietaisus. Tai vadinama tinklo perkrova.
Būtina įsiminti kelias kritines taisykles:
- Jokių „girliandų“: Niekada nejunkite vieno prailgintuvo į kitą. Tai drastiškai padidina grandinės varžą ir perkrovos riziką.
- Galingi prietaisai: Šildytuvai, skalbimo mašinos, virduliai ir indaplovės turi būti jungiami tiesiai į sieninį lizdą. Standartiniai buitiniai prailgintuvai dažnai nėra pritaikyti ilgalaikei didelei apkrovai, net jei ant jų užrašyta kitaip.
- Susukti laidai: Naudojant ilgą prailgintuvą, jį būtina visiškai išvynioti. Susuktas į ritę laidas veikia kaip indukcinė ritė ir kaista daug stipriau, todėl gali išsilydyti ir užsidegti.
Pavojaus ženklai: į ką būtina atkreipti dėmesį
Gaisras retai kyla be įspėjimo. Elektros sistema dažniausiai siunčia signalus, kuriuos laiku pastebėjus galima išvengti nelaimės. Ignoruoti šiuos požymius yra tas pats, kas ignoruoti automobilio stabdžių gedimą.
Pirmasis ir dažniausias požymis – mirganti šviesa. Jei įjungus galingesnį prietaisą (pvz., lygintuvą) kambario apšvietimas prigęsta, tai rodo, kad tinklas yra perkrautas arba kontaktai yra netvarkingi.
Kitas akivaizdus ženklas – kaistančios rozetės ar jungikliai. Prilietus rozetę ji neturi būti šilta. Jei jaučiate šilumą arba matote spalvos pakitimus (pageltusią, parudavusią plastmasę) aplink angas, tai rodo, kad viduje esantys kontaktai svyla.
Specifinis svylančios plastmasės ar žuvies kvapas yra itin rimtas pavojaus signalas. Elektros laidų izoliacijai kaistant išsiskiria specifinis kvapas. Pajutus jį, būtina nedelsiant išjungti elektrą įvade ir ieškoti gedimo vietos. Dažnai žmonės galvoja, kad kvapas sklinda iš lauko ar kaimynų, ir praranda brangų laiką.
Galiausiai, dažnai „išmušami“ saugikliai. Jei automatiniai jungikliai suveikia reguliariai, tai nėra atsitiktinumas. Tai reiškia, kad grandinėje yra gedimas arba ji nuolat perkraunama. Sprendimas pakeisti saugiklį galingesniu be laidų patikrinimo yra tiesus kelias į gaisrą, nes laidai toliau kais, bet apsauga nebesuveiks.
Automatiniai jungikliai ir nuotėkio relės
Šiuolaikinė elektros instaliacija neįsivaizduojama be tinkamos apsaugos. Senuose namuose vis dar galima rasti keramikinių „kamščių“, kuriuose vietoj perdegusio saugiklio gyventojai įsuka vielą („vabalą“). Tai mirtinai pavojinga praktika.
Šiuolaikiniai automatiniai jungikliai reaguoja į srovės pokyčius ir atjungia grandinę perkrovos ar trumpojo jungimo atveju. Tačiau dar svarbesnis elementas yra srovės nuotėkio relė. Šis prietaisas lygina įeinančią ir išeinančią srovę. Jei atsiranda skirtumas (srovė „nuteka“ į žemę, pavyzdžiui, per žmogaus kūną arba pažeistą izoliaciją), relė akimirksniu atjungia elektrą. Tai ne tik apsaugo nuo gaisro, kurį gali sukelti kibirkščiavimas dėl pažeistos izoliacijos, bet ir gelbsti gyvybes nuo elektros smūgio. Ekspertai rekomenduoja įsirengti nuotėkio reles bent jau drėgnose patalpose (vonioje, virtuvėje) ir vaikų kambariuose, tačiau idealu, kai jos saugo visą namų tinklą.
Elektros ūkio auditas: kada kviesti specialistą?
Daugelis gaisrų įvyksta todėl, kad elektros instaliacija nebuvo tikrinta dešimtmečius. Rekomenduojama, kad profesionalus elektrikas atliktų varžų matavimus ir bendrą sistemos patikrą bent kartą per 5–10 metų, priklausomai nuo pastato tipo ir instaliacijos amžiaus.
Patikrinimo metu atliekami šie veiksmai:
- Izoliacijos varžos matavimas: Nustatoma, ar laidų izoliacija nėra pažeista ir ar ji vis dar saugi eksploatuoti.
- Kontaktų patikra: Termovizoriumi arba mechaniniu būdu tikrinama, ar skydinėje ir dėžutėse nėra kaistančių sujungimų.
- Įžeminimo kontūro tikrinimas: Įsitikinama, kad įžeminimas veikia tinkamai ir nelaimės atveju nukreips srovę į žemę.
Toks auditas kainuoja nepalyginamai mažiau nei gaisro padaryta žala. Tai ypač aktualu perkant būstą – prieš pasirašant sutartį, verta įvertinti ne tik sienų spalvą, bet ir tai, kas slypi už jų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie elektros saugą
Klausimas: Ar galiu palikti telefono įkroviklį rozetėje, kai telefonas neprijungtas?
Atsakymas: Nors šiuolaikiniai originalūs įkrovikliai yra ganėtinai saugūs ir naudoja minimaliai energijos budėjimo režimu, pigūs, neoriginalūs įkrovikliai gali perkaisti net ir be apkrovos. Gaisrinės saugos specialistai rekomenduoja išjungti visus nenaudojamus prietaisus iš tinklo, ypač išvykstant iš namų.
Klausimas: Ką daryti, jei užsidegė elektros prietaisas?
Atsakymas: Pirmiausia – jokiu būdu nepilkite vandens! Vanduo yra laidininkas ir jūs galite gauti mirtiną elektros smūgį. Pirmas žingsnis – ištraukti kištuką iš rozetės arba išjungti elektrą skydinėje. Tik visiškai atjungus įtampą, galima gesinti ugnį. Geriausia tam naudoti miltelinį gesintuvą arba, jei ugnis nedidelė, uždengti prietaisą nedegiu audiniu (pvz., specialiu audeklu), kad būtų nutrauktas deguonies tiekimas.
Klausimas: Ar saugu pačiam keisti rozetę ar jungiklį?
Atsakymas: Pagal galiojančius teisės aktus, elektros darbus gali atlikti tik atestuoti specialistai. Nors rozetės pakeitimas atrodo paprastas darbas, netinkamai priveržtas kontaktas ar sumaišyti laidai gali tapti gaisro priežastimi. Jei visgi nusprendėte tai daryti patys, būtinai išjunkite įvadą ir įsitikinkite, kad įtampa tikrai atjungta.
Klausimas: Kodėl kaista naujai įrengta elektros instaliacija?
Atsakymas: Jei kaista nauja instaliacija, tai rodo broką. Gali būti parinkti per mažo skerspjūvio laidai neatitinkantys apkrovos, blogai priveržti kontaktai sujungimo dėžutėse arba nekokybiški instaliacijos elementai. Būtina nedelsiant kviesti elektriką garantiniam remontui.
Sąmoningumas ir investicijos į ateitį
Gyvename laikais, kai elektra yra tapusi savaime suprantamu patogumu, tačiau pamirštame, kad tai yra galinga fizikinė jėga, kurią reikia valdyti atsakingai. Gaisrų statistika negailestinga – didelė dalis namų netenka būtent dėl taupymo elektros saugumo sąskaita. Svarbu suprasti, kad elektros instaliacijos atnaujinimas ar profilaktinis patikrinimas nėra tik papildomos išlaidos. Tai yra investicija į ramų miegą ir šeimos saugumą.
Draudimo bendrovės taip pat vis dažniau atkreipia dėmesį į gaisro priežastis. Jei bus nustatyta, kad gaisras kilo dėl netvarkingos, savavališkai taisytos ar normų neatitinkančios elektros instaliacijos, draudimo išmoka gali būti sumažinta arba visai nemokama. Todėl kiekvieno būsto savininko pareiga yra ne tik estetiškai sutvarkyti namus, bet ir užtikrinti, kad inžinerinės sistemos veiktų nepriekaištingai. Rūpinimasis elektros ūkiu yra tiesioginis rūpinimasis savo ateitimi.
