Šaltasis metų sezonas daugeliui asocijuojasi ne tik su jaukias vakarais namuose, bet ir su nemenkais šildymo kaštais. Dažnai gyventojai net nesusimąsto, kad senų, neefektyvių ar netinkamai parinktų radiatorių eksploatacija gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sąskaitos už šilumą yra neadekvačiai didelės, o kambario temperatūra vis tiek nesiekia norimo komforto lygio. Radiatorių keitimas ar įrengimas naujame būste yra ilgalaikė investicija, kuri, atlikus teisingus namų darbus, atsiperka per kelerius metus. Norint nepasiklysti tarp galybės techninių parametrų, dizaino sprendimų ir kainų, svarbu suprasti esminius skirtumus tarp rinkoje esančių šildymo prietaisų ir žinoti, kaip tiksliai apskaičiuoti savo būsto poreikius.
Skirtingi radiatorių tipai: medžiagiškumas ir efektyvumas
Vienas pirmųjų klausimų, kurį tenka spręsti renkantis radiatorius, yra medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Kiekviena medžiaga pasižymi skirtingu šilumos laidumu, atsparumu slėgiui ir ilgaamžiškumu. Neteisingai parinktas tipas gali lemti greitą koroziją arba nepakankamą šilumos atidavimą.
Plieniniai plokštiniai radiatoriai
Tai šiuo metu populiariausias pasirinkimas tiek privačiuose namuose, tiek butuose. Plieniniai radiatoriai pasižymi puikiu kainos ir kokybės santykiu bei didele dizaino įvairove. Jie greitai įšyla ir greitai atvėsta, o tai reiškia, kad jie turi mažą inerciją – tai leidžia labai tiksliai ir greitai reguliuoti kambario temperatūrą naudojant termostatus.
Pagrindiniai privalumai:
- Didelis efektyvumas ir greitas reagavimas į temperatūros pokyčius.
- Estetiška, minimalistinė išvaizda, deranti prie daugumos interjerų.
- Platus dydžių ir galingumų pasirinkimas (nuo žemų iki vertikalių modelių).
- Santykinai žema kaina.
Tačiau plieniniai radiatoriai yra jautrūs deguonies poveikiui šildymo sistemoje. Jei vanduo iš sistemos dažnai išleidžiamas arba sistema nėra sandari, plienas gali pradėti rūdyti iš vidaus.
Aliuminio radiatoriai
Aliuminis yra puikus šilumos laidininkas, todėl šio tipo radiatoriai pasižymi itin dideliu šilumos atidavimu. Jie yra lengvi, sekcijinės konstrukcijos (galima pridėti arba nuimti sekcijas, keičiant galingumą) ir atrodo moderniai.
Visgi, aliuminio radiatoriai turi vieną esminį trūkumą – jautrumą vandens cheminei sudėčiai (pH lygiui). Centrinio šildymo sistemose, kur vandens kokybė ne visada yra ideali, aliuminis gali reaguoti chemiškai, išskirdamas dujas, kurios kaupiasi sistemoje. Be to, aliuminis sudaro galvaninę porą su variniais vamzdžiais, todėl būtina naudoti specialias dielektrines jungtis, kad būtų išvengta elektrocheminės korozijos.
Bimetaliniai radiatoriai
Tai hibridinis sprendimas, sukurtas specialiai daugiabučiams su senomis centrinio šildymo sistemomis. Išoriškai jie atrodo kaip aliuminio radiatoriai, tačiau jų viduje yra plieninis vamzdelis, kuriuo teka vanduo. Tai sujungia geriausias abiejų medžiagų savybes.
Kodėl verta rinktis bimetalinius radiatorius:
- Atsparumas aukštam slėgiui: Jie gali atlaikyti labai didelius slėgio šuolius (hidraulinius smūgius), kurie būdingi senos statybos daugiabučių sistemoms.
- Ilgaamžiškumas: Plieninis vidus apsaugo nuo korozijos ir sąveikos su prastos kokybės termofikatu, o aliuminio korpusas užtikrina gerą šilumos sklaidą.
Pagrindinis jų trūkumas – aukštesnė kaina lyginant su standartiniais plieniniais ar aliuminio modeliais.
Ketaus (špyžiniai) radiatoriai
Nors daugelis juos laiko atgyvena, ketaus radiatoriai vis dar gaminami ir vertinami dėl išskirtinio ilgaamžiškumo ir atsparumo korozijai. Jie turi didelę šiluminę inerciją – ilgai šyla, bet ir ilgai išlaiko šilumą išjungus šildymą. Šiuolaikiniai ketaus radiatoriai dažnai gaminami retro stiliaus ir naudojami kaip išskirtinė interjero detalė, tačiau jų kaina ir svoris yra didžiausi rinkoje.
Radiatorių tipai pagal konstrukciją: ką reiškia skaičiai 11, 22, 33?
Renkantis plieninius radiatorius, dažnai susiduriama su žymėjimais „Tipas 11”, „Tipas 22” ar „Tipas 33”. Šie skaičiai nėra atsitiktiniai – jie nurodo radiatoriaus storį ir galią.
- Tipas 11: Viena plokštė su vandeniu ir viena konvekcinė (briaunuota) skarda. Tai ploniausi radiatoriai, tinkantys ten, kur mažai vietos (pvz., siauruose koridoriuose), tačiau jų galia mažiausia.
- Tipas 22: Dvi plokštės ir dvi konvekcinės skardos. Tai populiariausias standartas, suteikiantis optimalų balansą tarp radiatoriaus storio (apie 10 cm) ir šilumos atidavimo.
- Tipas 33: Trys plokštės ir trys konvekcinės skardos. Tai patys storiausi ir galingiausi radiatoriai, skirti didelėms patalpoms arba namams su prastesne izoliacija.
Norint nepermokėti, svarbu nepirkti 33 tipo radiatoriaus mažam kambariui, nes jis užims daug vietos ir kainuos brangiau, o jo potencialas nebus išnaudotas.
Kaip teisingai apskaičiuoti reikiamą galią?
Viena didžiausių klaidų – radiatorių pirkimas „iš akies”. Jei radiatorius bus per silpnas, kambarys neįšils, o katilas ar sistema dirbs maksimaliu režimu, eikvodama energiją. Jei per galingas – permokėsite už patį prietaisą ir užimsite nereikalingą vietą (nors perteklinė galia su termostatu yra mažesnė blogybė nei galios trūkumas).
Standartinė formulė, taikoma vidutiniškai apšiltintiems namams (B ar C energinė klasė) su standartiniu lubų aukščiu (iki 2,7 m), yra paprasta:
100 W šilumos galios vienam kvadratiniam metrui.
Pavyzdžiui, 15 kv. m kambariui reikės 1500 W (1,5 kW) galios radiatoriaus. Tačiau šią taisyklę būtina koreguoti atsižvelgiant į kitus faktorius:
- Namo energinė klasė: A, A+ ar A++ klasės namuose, kur šilumos nuostoliai minimalūs, gali užtekti 50–60 W/kv. m.
- Langų skaičius ir kokybė: Kiekvienas langas yra šilumos nuostolių šaltinis. Jei kambaryje yra dideli vitrininiai langai, rekomenduojama galią didinti 15–20 %.
- Kambario padėtis: Šiaurinėje pusėje esantiems kambariams arba tiems, kurie turi dvi lauko sienas (kampiniai kambariai), reikėtų pridėti papildomus 10–15 % galios.
- Šilumnešio temperatūra: Radiatorių gamintojai galią dažniausiai nurodo prie 75/65/20°C režimo (paduodamas vanduo/grįžtantis vanduo/kambario temperatūra). Jei naudojate šilumos siurblį ar kondensacinį katilą, kur vandens temperatūra žemesnė (pvz., 50°C), radiatoriaus realioji galia bus žymiai mažesnė, todėl reikės rinktis fiziškai didesnį prietaisą.
Pajungimo būdai: šoninis ar apatinis?
Prieš pirkdami radiatorių, būtinai patikrinkite, kaip jūsų būste išvedžioti vamzdžiai. Tai padės išvengti papildomų montavimo išlaidų ir estetinių problemų.
Šoninis pajungimas dažniausiai sutinkamas senos statybos daugiabučiuose (renovuojant sistemas keičiami tik stovai). Čia vamzdžiai ateina iš šono. Svarbu atkreipti dėmesį į atstumą tarp vamzdžių centrų (ašigalių) – dažniausiai tai būna 500 mm, tačiau pasitaiko ir 300 mm ar 900 mm variantų.
Apatinis pajungimas dominuoja naujos statybos namuose. Vamzdžiai ateina iš grindų arba sienos apačios. Tokie radiatoriai (dažnai žymimi „V” raide arba „Valve”) turi įmontuotą termostatinį vožtuvą, todėl atrodo estetiškiau, nes vamzdynas beveik paslėptas. Renkantis apatinio pajungimo radiatorių, svarbu žinoti, kurioje pusėje (kairėje ar dešinėje) yra pajungimo mazgas, nors vis dažniau gaminami universalūs arba centrinio pajungimo modeliai.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar galiu keisti radiatorius šildymo sezono metu?
Daugiabučiuose tai padaryti sudėtinga, nes reikia išleisti vandenį iš visos stovo sistemos, o tai paliktų kaimynus be šildymo. Privačiuose namuose, jei sistema turi uždarymo ventilius kiekvienam radiatoriui, keitimas galimas, tačiau vis tiek rekomenduojama tai daryti vasarą.
Kodėl radiatorius viršuje karštas, o apačioje šaltas?
Jei viršus karštas, o apačia drungna – tai normalu. Vanduo atiduoda šilumą ir vėsta leisdamasis žemyn. Tačiau jei apačia visiškai šalta, gali būti, kad sutrikusi cirkuliacija arba užsikimšęs pats radiatorius. Jei radiatorius šaltas viršuje, o apačioje šiltas – tikėtina, kad sistemoje yra oro, ir radiatorių reikia nuorinti.
Ar verta dėti ekraną (foliją) už radiatoriaus?
Taip, specialus šilumą atspindintis ekranas, priklijuotas ant sienos už radiatoriaus, gali padidinti efektyvumą keletu procentų. Jis neleidžia šilumai beprasmiškai gertis į šaltą lauko sieną, o atspindi ją atgal į kambarį.
Kaip valyti radiatoriaus vidų?
Plieninių plokštinių radiatorių viduje (tarp plokščių) kaupiasi daug dulkių, kurios mažina konvekciją. Dauguma modelių turi nuimamas viršutines groteles ir šoninius dangtelius. Juos nuėmus, dulkes galima išvalyti specialiu ilgu šepetėliu arba išpūsti suspaustu oru.
Radiatorių eksploatacija ir balansavimas
Net ir geriausias radiatorius neveiks efektyviai, jei visa sistema nebus tinkamai subalansuota. Dažna problema daugiabučiuose ar dideliuose namuose – radiatoriai, esantys arčiau katilo ar šilumos punkto, kaista stipriai, o toliausiai esantys lieka vos drungni. Taip nutinka todėl, kad vanduo teka mažiausio pasipriešinimo keliu.
Šiai problemai spręsti naudojamas hidraulinis balansavimas. Kiekvienas šiuolaikinis radiatorius turi ne tik termostatinę galvutę temperatūrai reguliuoti, bet ir balansinį vožtuvą (dažniausiai po šešiakampiu dangteliu grįžtamojo srauto pusėje arba integruotą po termostatu). Prisukant šį vožtuvą artimesniuose radiatoriuose, sukuriamas dirbtinis pasipriešinimas, kuris priverčia didesnį vandens srautą keliauti į tolimesnius sistemos taškus. Tai leidžia pasiekti tolygų šilumos paskirstymą visame name.
Taip pat svarbu reguliariai tikrinti sistemos slėgį. Jei slėgis krenta, sistema gali pritraukti oro, kas sukelia triukšmą (gurguliavimą) ir koroziją. Orinimas atliekamas atsukant specialų varžtelį radiatoriaus viršuje – tai paprasta procedūra, kurią kiekvienas gali atlikti savarankiškai, turėdamas nedidelį raktelį ir indelį vandeniui surinkti. Nuolatinė priežiūra ir teisingas srautų sureguliavimas užtikrina, kad investicija į kokybiškus radiatorius atsipirks maksimaliu komfortu ir mažesnėmis sąskaitomis.
