Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas atsakingiausių sprendimų statant naują namą ar renovuojant seną būstą. Tai investicija, kuri daro tiesioginę įtaką ne tik jūsų kasdieniam komfortui, bet ir mėnesinėms išlaidoms ateinančius dešimtmečius. Pastaraisiais metais vis daugiau namų savininkų Lietuvoje atsigręžia į aeroterminį šildymą, dar žinomą kaip „oras-vanduo“ sistema. Šis technologinis sprendimas žavi savo ekologiškumu, autonomija ir santykinai paprastu įrengimu. Tačiau, nepaisant populiarumo, aplink šią technologiją vis dar sklando nemažai mitų, o vartotojai dažnai pasimeta techninių specifikacijų labirintuose. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip veikia ši sistema, į ką būtina atkreipti dėmesį prieš ją įsirengiant ir kokią realią finansinę grąžą ji gali sugeneruoti.
Kaip veikia aeroterminis šildymas ir kuo jis skiriasi nuo kitų sistemų?
Aeroterminis šildymas – tai technologija, kuri energiją išgauna iš aplinkos oro ir perduoda ją į namų šildymo sistemą bei karšto vandens ruošimo talpas. Iš esmės, tai yra šaldytuvas, veikiantis atvirkštiniu principu. Jei šaldytuvas šilumą iš savo vidaus išmeta į išorę, tai šilumos siurblys „oras-vanduo“ surenka šilumą iš lauko (net ir esant minusinei temperatūrai) ir perneša ją į namo vidų.
Pagrindinis šios sistemos pranašumas prieš kietojo kuro katilus yra visiškas automatizavimas. Jums nereikia rūpintis malkų skaldymu, granulių pildymu ar pelenų valymu. Tuo tarpu lyginant su dujiniu šildymu, aeroterminė sistema suteikia nepriklausomybę nuo dujų infrastruktūros ir kintančių iškastinio kuro kainų. Šilumos siurbliai naudoja elektrą tik kompresoriaus ir cirkuliacinių siurblių darbui, o didžiąją dalį šilumos energijos tiesiog „pasiima“ iš oro.
Split vs. Monoblokas: kurią sistemą rinktis?
Rinkdamiesi įrangą, susidursite su dviem pagrindiniais konstrukciniais tipais:
- Split sistema: Ją sudaro du blokai – vienas montuojamas lauke, kitas viduje. Tarp jų cirkuliuoja freonas. Tai populiariausias pasirinkimas Lietuvoje, nes vidinis blokas užima nedaug vietos, o freono linija neužšąla net dingus elektrai per didelius šalčius.
- Monoblokas: Visa įranga sumontuota viename lauko bloke. Į namą atiteka jau sušildytas termofikatas (vanduo). Ši sistema dažnai yra efektyvesnė ir lengviau montuojama (nereikia freono pildymo darbų), tačiau reikalauja kruopštesnio vamzdynų izoliavimo ir apsaugos nuo užšalimo elektros dingimo atveju.
Svarbiausi techniniai rodikliai: COP ir SCOP
Norint suprasti, kiek efektyvus bus jūsų šildymas, būtina išanalizuoti du esminius rodiklius, kurie visada nurodomi įrangos techniniame pase.
COP (Naudingumo koeficientas) parodo momentinį efektyvumą. Pavyzdžiui, jei COP yra 4, tai reiškia, kad sunaudojęs 1 kW elektros energijos, siurblys pagamina 4 kW šilumos. Tačiau šis rodiklis matuojamas esant konkrečioms laboratorinėms sąlygoms (dažniausiai +7°C lauko temperatūrai).
SCOP (Sezoninis naudingumo koeficientas) yra gerokai svarbesnis rodiklis Lietuvos klimatui. Jis parodo vidutinį efektyvumą per visą šildymo sezoną, įvertinant temperatūrų svyravimus. Kuo aukštesnis SCOP, tuo mažesnės bus jūsų sąskaitos už elektrą. Kokybiškų šilumos siurblių SCOP mūsų klimato zonoje turėtų siekti bent 3,5–4,5 ribą.
Namų paruošimas: radiatoriai ar grindinis šildymas?
Tai yra vienas kritiškiausių aspektų, lemiančių aeroterminio šildymo efektyvumą. Šilumos siurbliai efektyviausiai veikia žemų temperatūrų sistemose. Ką tai reiškia praktiškai?
Geriausi rezultatai pasiekiami naudojant grindinį šildymą. Grindims sušildyti užtenka į sistemą tiekti 30–35°C temperatūros vandenį. Tokiu režimu dirbdamas šilumos siurblys pasiekia maksimalų naudingumo koeficientą.
Jeigu renovuojate seną namą ir planuojate palikti senus radiatorius, situacija komplikuojasi. Radiatoriams dažniausiai reikalinga 50–60°C ar net aukštesnė temperatūra. Norėdamas pasiekti tokią temperatūrą, šilumos siurblys naudos žymiai daugiau elektros energijos, o jo efektyvumas kris. Tokiu atveju būtina arba keisti radiatorius į specialius žematemperatūrius (didesnio ploto), arba rinktis aukštos temperatūros šilumos siurblius, kurie yra brangesni.
Kiek realiai galima sutaupyti?
Taupymas yra santykinė sąvoka, priklausanti nuo to, su kuo lyginame. Panagrinėkime finansinius aspektus detaliau, remiantis vidutiniu 150 kv. m. A+ energinės klasės namu.
Investicijos dydis
Kokybiškos aeroterminės sistemos įrengimas (įranga + montavimas) vidutiniškai kainuoja nuo 6 000 iki 11 000 eurų. Kaina priklauso nuo gamintojo, galingumo ir papildomų funkcijų (pvz., vėsinimo galimybės ar integruoto boilerio tūrio).
Eksploatacinės išlaidos
- Lyginant su elektriniu šildymu (tenais): Aeroterminis šildymas bus 3–4 kartus pigesnis. Jei šildydami elektra per sezoną išleidžiate 2000 Eur, su šilumos siurbliu ši suma gali sumažėti iki 500–600 Eur.
- Lyginant su dujiniu šildymu: Išlaidos dažnai būna panašios arba šiek tiek mažesnės aeroterminio šildymo naudai, priklausomai nuo tuo metu vyraujančių elektros ir dujų kainų rinkoje. Tačiau pašalinamas mėnesinis dujų abonementinis mokestis.
- Lyginant su kietuoju kuru: Malkos ar anglys vis dar yra pigiausias kuro šaltinis. Tačiau įvertinus darbo sąnaudas, sandėliavimo patalpų poreikį ir komfortą, aeroterminis šildymas laimi patogumo kategorijoje, nors finansinėse išraiškose už „šilumą“ mokėsite daugiau.
Svarbu paminėti ir valstybės paramą. Lietuvoje per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą) periodiškai skelbiami kvietimai gauti kompensaciją keičiant senus, taršius katilus į šilumos siurblius. Tai gali padengti net iki 50% įrangos įsigijimo išlaidų, kas drastiškai sutrumpina investicijos atsipirkimo laiką.
Montavimo klaidos, kurių būtina vengti
Net pati brangiausia įranga veiks neefektyviai, jei bus sumontuota neteisingai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Netinkamai parinkta galia: Per silpnas siurblys nuolat veiks maksimaliu režimu ir naudos elektrinius tenus (papildomą šildymą), kas labai išaugins sąskaitas. Per galingas siurblys dažnai „cikluos“ (įsijungs ir išsijungs), kas trumpina kompresoriaus tarnavimo laiką.
- Bloga lauko bloko vieta: Lauko blokas generuoja vibraciją ir triukšmą. Montuojant jį tiesiai prie miegamojo sienos ar po langu, rizikuojate prarasti ramybę. Taip pat svarbu neužstatyti oro srautų – blokas turi „kvėpuoti“.
- Neteisingas kondensato nuvedimas: Žiemą lauko blokas atitirpina susikaupusį ledą, todėl išsiskiria daug vandens. Jei nėra įrengto tinkamo drenažo ar šildomo kabelio, po siurbliu gali susidaryti didžiuliai ledo kalnai, kurie gali pažeisti įrenginį ar namo pamatą.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su aeroterminiu šildymu.
Ar šilumos siurblys veikia, kai lauke -25°C?
Taip, šiuolaikiniai šilumos siurbliai veikia ir esant labai žemai temperatūrai (kai kurie modeliai net iki -30°C). Tačiau krentant lauko temperatūrai, krenta ir siurblio efektyvumas (COP). Kai siurblys nebegali paimti pakankamai šilumos iš oro, automatiškai įsijungia integruoti elektriniai kaitinimo elementai, užtikrinantys, kad namuose bus šilta.
Ar aeroterminis šildymas triukšmingas?
Vidinis blokas veikia ne garsiau nei šaldytuvas. Lauko blokas skleidžia ventiliatoriaus ir kompresoriaus garsą. Kokybiški įrenginiai turi „tylųjį režimą“ nakčiai. Visgi, rekomenduojama nemontuoti lauko bloko arti kaimynų tvoros ar miegamųjų langų, kad būtų išvengta bet kokio diskomforto.
Koks yra vidutinis sistemos tarnavimo laikas?
Tinkamai prižiūrima aeroterminė sistema turėtų tarnauti apie 15–20 metų. Svarbiausia dalis – kompresorius. Jo ilgaamžiškumas priklauso nuo teisingo parinkimo (kad nebūtų per dažnų įjungimų/išjungimų) ir reguliarios techninės profilaktikos.
Ar sistema gali vėsinti namus vasarą?
Taip, dauguma šiuolaikinių „oras-vanduo“ sistemų turi vėsinimo funkciją. Jei turite grindinį šildymą, galima leisti vėsų vandenį į grindis (pasyvus vėsinimas), tačiau reikia saugotis kondensato kaupimosi ant grindų. Efektyviausiam vėsinimui rekomenduojama įrengti ventiliatorinius konvektorius (fankoilus).
Sinergija su saulės elektrinėmis – kelias į nulinę sąskaitą
Vienas didžiausių aeroterminio šildymo privalumų atsiskleidžia tuomet, kai jis derinamas su nuosava saulės elektrine. Šilumos siurblys yra elektrinis prietaisas, todėl, gaminantis elektrą savarankiškai, šildymo kaštai gali tapti simboliniai.
Nors didžiausias elektros poreikis šildymui yra žiemą, kai saulės generacija minimali, Lietuvoje veikianti „net-metering“ (gaminančio vartotojo) sistema leidžia vasarą pagamintą perteklinę energiją „pasidėti“ į elektros tinklus ir ją susigrąžinti žiemą. Tokiu atveju mokate tik už pasaugojimo paslaugą. Tai paverčia namą beveik energetiškai nepriklausomu ir drastiškai sumažina metines išlaidas būsto išlaikymui. Planuojant įsirengti aeroterminį katilą, primygtinai rekomenduojama įvertinti ir saulės elektrinės įrengimo galimybes, nes šių dviejų sistemų tandemas šiuo metu yra vienas efektyviausių inžinerinių sprendimų rinkoje.
